Seime vykusioje Kaimo sueigoje 2023 „Lietuvos kaimo ir žemės ūkio perspektyva po 2024 metų” aktyviai dalyvavo Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) organizacijų lyderiai.

 „Manau, kad svarbiausia yra surasti dialogą ne tik tarp žemdirbių ir kaimo žmonių, bet ir valdžios atstovų, politikų. Tik suradę bendrus interesus ir sutelkę jėgas galime pasiekti kur kas daugiau. ŽŪR organizacijos, kurių yra 40 dirba susitelkę, apibendrinome dokumentą, kurį esu įpareigotas pasirašyti, kad žemės ūkis ir kaimas išliktų gyvybingas ir tvarus. Išlaikyti kaimą ir paremti jaunąją kartą, tuos, kurie ateis į kaimą ir žemės ūkį, siekiant užtikrinti kartų kaitą – turi būti mūsų visų  tikslas. Turime ieškoti bendrystės ir sprendimų būdų, kad ir žemės ūkis, miškininkystė, kaimo bendruomenė, verslas kaime išliktų. Esame stiprus vidurio Europos ramstis“, – kalbėjo ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.

Po Kaimo sueigos buvo pasirašytas dokumentas, skirtas politinėms partijoms ir asmenims, kurie rengs 2024 metų Lietuvos Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ir Seimo rinkimų programas.

„Pasigendame sprendimų, pasigendame bendros žemės ūkio politikos. Mes turime mažiausias išmokas, mažiausias pieno kainas. Salėje pasigendu politinių sprendimų priėmėjų žemės ūkio klausimais. Žemės ūkis yra svarbus, nes čia sukuriama 20 proc. BVP, tačiau politikai nesidomi žemės ūkiu, jiems tai nėra įdomu. Strateginiame plane turime prioritetus kooperacijai, tačiau pasigendame realių galimybių, nes esame nelygioje kovoje su vokiečiais, prancūzais, olandais ir kt. šalių ūkininkais“, – kalbėjo Lietuvos žemės ūkio „Kooperacijos kelias“ vadovas Jonas Kuzminskas.

Lietuvos miško ir žemės savininkų vadovas dr. Algis Gaižutis pabrėžė tai, jog pasirašius deklaraciją nereikia laukti ateities rinkimų, nes kai kuriuos probleminius klausimus dar šioje kadencijoje būtų naudinga išspręsti. Šiandien, tarp visų gyvūnų ir medžių teisių klausimų, neturėtume pamiršti žmogaus ir jo teisių. Valdžios atstovai turi šnekėtis su žmonėmis, įtraukti į dialogą žemės ir miško savininkus, kuriant sąlygas dirbančiam ir kuriančiam žmogui.

VVG tinklo vadovė Helena Naglazienė paragino politikus fokusuotis į platesnį kaime veikiančių dalyvių spektrą, ne tik į žemės ūkio sektorių, kuris yra labai reikalinga ir neabejotinai svarbi neatsiejama nuo kaimo dalis. VVG jau 20 metų veikia įgyvendinant programos LEADER ir kaimo plėtros programą, pagal kurią vienijama ir ugdoma pilietinė visuomenė, verslas ir valdžios institucijos. Baigdama pasisakymą H. Naglazienė linkėjo sumanios kaimo ateities, sumanumo bendravime, išmanumo kompetencijose ir protingų sprendimų priėmimo auginant kaimo ateities profesinį kapitalą.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos valdybos narys Vytenis Grigas pabrėžė, kad tiek Lietuvoje, tiek visoje ES yra ta pati problema – kaimuose trūksta jaunimo, ūkininkauti jauni žmonės nebesiryžta taip kaip anksčiau. Todėl svarbu sudaryti galimybes ateiti į kaimą jaunimui, išspręsti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo klausimus, sukurti veikiančią informavimo sistemą.