Ūkininkų palaikymas kultūrai – pilietinio aktyvumo išraiška ar grėsmė bendruomenės vienybei?

Kultūros bendruomenei nenustojant bruzdėti ir reikšti nepasitenkinimo dėl „Nemuno aušros“ dalyvavimo koalicijoje, į tai dėmesį atkreipė ir ūkininkai. Socialinio tinklo „Facebook“ grupė „Lietuvos žemdirbių protesto akcija“ skelbia apie galimą ūkininkų prisijungimą prie kultūros srities protestų, tačiau pačių žemdirbių bendruomenėje šis sprendimas priimamas nevienareikšmiškai.  

Pilietinis aktyvumas – demokratijos ženklas

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas Martynas Puidokas į ūkininkų aktyvumą žvelgia teigiamai. „Bet kokiu atveju pilietinį aktyvumą aš vertinu teigiamai. Tai pilietinė išraiška. Reikia išsakyti skaudančias problemas, požiūrį. Tai demokratiniai procesai“, – sako jis.

Jam antrina ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Audrius Vanagas. Jo nuomone, kultūros sektoriaus palaikymas yra pilietinės atsakomybės požymis.

„Valstybės politinėje srityje visi procesai klostosi neigiama linkme. Tad pirmiausia, kaip atsakingas pilietis, manau, kad žemės ūkis nebus stiprus, jeigu nebus stipri mūsų šalis. Vertybinio pamato griovimas ir dirbtinis visuomenės skaldymas kelia nerimą“, – kalba A. Vanagas.

Jis ragina ūkininkus išlikti vieningus, mąstyti plačiau – ne tik apie sektoriaus, bet ir apie valstybės ateitį.

Ir ūkininkai, ir piliečiai

LŪS Pakruojo skyriaus vadovas Gedas Špakauskas taip pat palaiko kolegų pilietinį aktyvumą.

„Esame ne tik ūkininkai, bet ir piliečiai. Todėl svarbu, kas vyksta Lietuvoje ir kas bus ateityje. Nieko keisto, kad ūkininkai nori prisidėti prie kultūrininkų ir parodyti, kad jiems rūpi valstybės procesai“, – įsitikinęs jis.

Pasak ūkininko, dalis bendruomenės jaučiasi apgauta politikų pažadų ir nusivylusi po rinkimų, todėl protestas yra lyg emocinė iškrova ir būdas išsakyti savo nuomonę.

„Dalyvavome susitikimuose prieš rinkimus su politikais, su „Nemuno aušros“ atstovais, klausėmės, ką jie kalbėjo. Bet po rinkimų prasidėjo melas. Netgi per protestą dėl mokesčių pakėlimo pats Remigijus Žemaitaitis tiesiai šviesiai pasakė, kad mums turi būti pakelti mokesčiai. Jis nepalaikė mūsų ir nebuvo palankus. Kai kurie ūkininkai tikriausiai pyksta dėl visų melų ir nieko keisto, kad dabar protestuoja“, – pratęsia G. Špakauskas.

Jautrus vienybės klausimas

Vis dėlto ne visi ūkininkų bendruomenės atstovai pritaria visiškam solidarizavimuisi su kultūros atstovais. Kauno rajono ūkininkų sąjungos (KRŪS) pirmininkas Mindaugas Maciulevičius akcentuoja, kad svarbu nesupainioti pilietinio aktyvumo su kelių žmonių iniciatyvomis, kurie prisidengia visų vardu.

„Vienareikšmiškai palaikau kiekvieno pliuralizmo galimybę, nes ūkininkų bendruomenė kaip ir visa visuomenė yra vieni dešinieji, kiti kairieji, treti išvis nesidomi politika. Patį procesą, kad dalis ūkininkų į visa tai veliasi, palaikau. Bet ko tikrai nepalaikau, tai prisidengimo visų žemdirbių vardu“, – teigia jis.

Pasak M. Maciulevičiaus, „Lietuvos žemdirbių protesto akcijos“ grupė socialiniuose tinkluose turi didelį įdirbį ir matomumą. Būtent ji telkė ūkininkus ankstesnėse bendruomenės protesto akcijose – prieš mokesčius, žaliųjų kryžių akcijoje, traktorių žygiui į Vilnių. Tai buvo vienijanti jėga, tačiau dabar, anot KRŪS pirmininko, kyla rizika, kad ji gali tapti susiskaldymo šaltiniu.

„Negalima naudotis visų ūkininkų vardu ir reikėtų gerbti tuos, kurie nepritaria. Kiek daug pastangų reikėjo, kad susivienytume, o dabar kyla dirbtinis susiskaldymas – tik dėl kelių užsispyrusių žmonių“, – apgailestauja M. Maciulevičius.

Jis taip pat pabrėžia, kad joks bendras sprendimas dėl ūkininkų dalyvavimo kultūros proteste organizacijose ar sąjungose nebuvo priimtas – tai pavienių žmonių iniciatyva.