Briuselio sprendimu siekiama kompensuoti ūkininkams iki 80 proc. papildomų išlaidų trąšoms įsigyti
Antradienį Europos Parlamentas priėmė priemones, skirtas sušvelninti trąšų kainų kilimo poveikį Europos Sąjungos ūkininkams, pranešė Europos Parlamento komunikacijos tarnyba.
Europos Parlamento nariai esą nusprendė pagreitinti Europos Komisijos pasiūlytus ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) pakeitimus, siekiant užtikrinti, kad ūkininkai laiku gautų pagalbą trąšoms įsigyti kitam auginimo sezonui.
„Agroitė“ primena, kad EK pasiūlė maždaug 540 mln. eurų vertės laikiną paramos paketą, kuris bus finansuojamas iš esamų BŽŪP išteklių, neformuojant naujo biudžeto. Numatyta, kad valstybės narės galės skirti tikslinę pagalbą ūkininkams, kurių gamybos sąnaudos dėl trąšų kainų šuolio išaugo labiausiai.
Taip padaryta siekiant užkirsti kelią gamybos ir maisto kokybės nuosmukiui bei kainų augimui vartotojams. Vadovaujantis EP sprendimu, ūkininkai esą galės gauti likvidumo paramą, sudarančią iki 80 % jų patiriamų papildomų trąšų išlaidų. Tai yra, jei ūkininkų išlaidos trąšoms išaugo, ši dalis bus kompensuojama iki 80 proc.
ES šalys-narės taip pat turės galimybę padidinti avansinius tiesioginius mokėjimus nuo 70 % iki 75 % ir išmokėti juos nukentėjusiems ūkininkams iš karto po to, kai jie pateiks paraiškas (o ne tik po spalio 16 d., kaip numatyta pagal dabartines taisykles).
Valstybės narės taip pat turės daugiau lankstumo koreguodamos savo kitų metų tiesioginių išmokų biudžetus.
Komisijos pasiūlytos taisyklės buvo priimtos 576 balsais už, 62 prieš ir 15 susilaikius.
Dabar priimtą Europos Parlamentos sprendimą oficialiai turi patvirtinti Taryba ir paskelbti oficialiajame leidinyje, kad jis įsigaliotų kitą dieną po paskelbimo.
Trąšų kainos turi tiesioginį poveikį maisto gamybai, nes trąšos sudaro iki 16 % ūkininkų sąnaudų.
ES importuoja 30 % azoto trąšų ir 70 % fosfato trąšų, naudojamų žemės ūkio gamybai. Tuo tarpu ES trąšų gamyba priklauso nuo gamtinių dujų. Dėl neseniai įvykusių geopolitinių įvykių, pavyzdžiui, Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą ir, visai neseniai, padėties Artimuosiuose Rytuose, ypač Hormuzo sąsiaurio uždarymo, kyla tiek trąšų, tiek energijos kainos.
Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad azoto trąšų rinka išlieka itin priklausoma nuo pasaulinių žaliavų srautų. Analitikų duomenimis, 2026 m. balandį azoto trąšos Europos ūkininkams kainavo apie 71 proc. daugiau nei vidutiniškai 2024 metais, o vien per du mėnesius kainos buvo šoktelėjusios maždaug 40 proc. Šį šuolį daugiausia lėmė pasaulinės amoniako ir karbamido tiekimo grandinių sutrikimai.
Pastaraisiais metais Europos Sąjunga taip pat siekia mažinti priklausomybę nuo rusiškų trąšų. 2023 metais daugiau kaip 70 proc. ES sunaudojamų trąšų sudarė azoto trąšos, o Rusija tiekė apie ketvirtadalį jų importo, kurio vertė siekė apie 1,3 mlrd. eurų. Dėl šios priežasties Bendrija jau anksčiau nusprendė palaipsniui taikyti itin aukštus muitus rusiškoms ir baltarusiškoms trąšoms, skatindama tiekimo diversifikavimą ir vidaus gamybos plėtrą.
