Vos 10 balsų: sprendimas, kuris sustabdė „Mercosur“ ir sukėlė audrą Europoje

Europos Parlamentas sustabdė Europos Sąjungos ir „Mercosur“ bloko laisvosios prekybos susitarimo ratifikavimo procesą. Strasbūre vykusiame plenariniame posėdyje vos 10 balsų persvara pritarta sprendimui perduoti susitarimą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, kuris turės įvertinti, ar dokumentas atitinka ES sutartis.

Tai reiškia, kad „Mercosur“ sutartis artimiausius kelis mėnesius, o gal net ir ilgiau, nebus tvirtinama. Sprendimas sukėlė aktyvias diskusijas tiek politiniuose sluoksniuose, tiek žemdirbių bendruomenėje.

Atsargus žingsnis ar politinis vilkinimas?

Seimo narys Kazys Starkevičius sako manantis, kad šis Europos Parlamento sprendimas tiesiogiai susijęs su pastaruoju metu visoje Europoje augančiu žemdirbių nepasitenkinimu.

„Galvoju, kad tai atliepia dabartines ūkininkų nuotaikas. Susidaro įspūdis, jog EP, kreipdamasis į Teisingumo Teismą, siekia parodyti, kad buvo padaryta viskas, kas įmanoma. Vėliau bus galima drąsiai sakyti: „Teismas nusprendė, vadinasi, viskas atitinka“. Tai vertinčiau labiau kaip atsargumo žingsnį nei realų stabdymą“, – teigia parlamentaras.

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, buvęs europarlamentaras Bronis Ropė laikosi nuosaikesnės pozicijos. Jo teigimu, bet kokie teisiniai neaiškumai turi būti patikrinti, o šis sprendimas gali tapti svarbiu precedentu ateičiai.

„Šis klausimas buvo keliamas ir anksčiau, tačiau, matyt, į jį nebuvo pakankamai atsižvelgta. Todėl plenarinėje stadijoje užteko kelių balsų, kad būtų priimtas toks sprendimas. Gerai, kad sutartis siunčiama patikrinimui – ateityje bus labai naudinga turėti aiškų teisinį patvirtinimą“, – sako B. Ropė.

Seimo narys Viktoras Pranckietis įžvelgia ir politinio vilkinimo, ir atsargumo elementų.

„Manau, kad yra abu variantai. Viena vertus, tai normalus pasitikrinimo procesas, kita vertus – ir būdas vilkinti sprendimą. Sutartis Europos Komisijoje buvo patvirtinta daugumos balsais, tačiau absoliutaus pritarimo jai nebuvo“, – pažymi jis.

Lietuvos europarlamentarai balsavo nevienodai

Europos Parlamento vardinis balsavimas atskleidė ir Lietuvos atstovų pozicijų išsiskyrimą. Iš devynių balsavusių europarlamentarų sprendimą kreiptis į Teisingumo Teismą palaikė tik du – Aurelijus Veryga ir Valdemaras Tomaševskis, o septyni jam nepritarė.

Pasak K. Starkevičiaus, vieningos pozicijos Lietuva dažnai neturi ir kitais svarbiais klausimais.

„Lietuvos pozicija retai kada būna vieninga, ypač tarp europarlamentarų“, – konstatuoja jis.

Jam pritaria ir B. Ropė, pabrėždamas, kad aiškios pozicijos dėl „Mercosur“ susitarimo trūko ir nacionaliniu lygmeniu.

V. Pranckietis situaciją vertina kritiškiau ir atkreipia dėmesį į žemės ūkio svarbos nuvertinimą.

„Lietuva niekada nebuvo vieninga, o Vilniuje dažnai net nesuvokiama, kad yra žemės ūkis. Dalis europarlamentarų taip pat mažai išmano šį sektorių. Tuo metu žemės ūkis sukuria bent tris procentus šalies BVP. Gaila, kad balsuojama laisvamaniškai ir nepasikonsultavus“, – teigia politikas.

Ūkininkai sprendimą sutiko palankiai

Už kreipimąsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą balsavo 334 europarlamentarai, 324 buvo prieš, dar 11 susilaikė. Tuo metu papildomas pasiūlymas dėl kreipimosi buvo atmestas – jam pritarė 225 parlamentarai, o 402 balsavo prieš.

Praktiškai tai reiškia, kad galutinis balsavimas dėl „Mercosur“ sutarties vyks tik po teismo išvados, todėl procesas sustabdomas bent keliems mėnesiams, o gal net ir ilgesniam laikui.

Europos ūkininkai šį sprendimą sutiko palankiai. Pasak užsienio žiniasklaidos, kelias dienas prie Europos Parlamento pastato protestavę žemdirbiai jį vertina kaip reikšmingą stabdį susitarimui, kuris pastaraisiais mėnesiais kėlė didelius nuogąstavimus dėl konkurencijos ir ūkių ateities.

Europos Komisijos atstovas spaudai Olof Gill pareiškė apgailestavimą dėl tokio sprendimo, teigdamas, kad rezoliucijoje keliami klausimai nėra nauji ir jau buvo išsamiai išanalizuoti derybų metu.

Tuo tarpu Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Noël Barrot sprendimą įvertino palankiai, pabrėždamas būtinybę saugoti Europos žemės ūkį bei užtikrinti maisto suverenumą. Priešingos nuomonės laikėsi Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, kurio teigimu, kreipimasis į Teisingumo Teismą nepakankamai atsižvelgia į dabartinę geopolitinę situaciją.