Krizei žemės ūkyje gilėjant, Lietuva reikalauja aktyvuoti ES žemės ūkio rezervą
Briuselyje įvykusioje Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje Lietuva dar kartą nuosekliai ir primygtinai iškėlė pieno sektoriaus bei trąšų prieinamumo ir įperkamumo problemas, reikalaudama Europos Komisijos imtis skubių priemonių.
Parama pieno sektoriui būtina nedelsiant
Pasak Lietuvos interesams atstovavusio žemės ūkio viceministro Rolando Taraškevičiaus, mūsų šalyje pieno sektoriuje krizė tik gilėja. Pieno supirkimo kainos toliau krenta, ūkių gamybos sąnaudos sparčiai didėja, o ūkininkai neslepia ketinimų trauktis iš pieno gamybos. Visa tai gali sukelti ilgalaikes ir negrįžtamas pasekmes visai pieno tiekimo grandinei bei kaimo regionų gyvybingumui, investicijų į modernizaciją tęstinumui.
Didelį nerimą kelia ir situacija eksporto rinkose. Lietuvos įmonės susiduria su sūrių eksporto sunkumais ES ir trečiųjų šalių rinkose dėl labai žemų kainų, produkcija kaupiama sandėliuose.
Viceministras R. Taraškevičius primygtinai paragino žemės ūkio komisarą Ch. Hanseną imtis skubių veiksmų, kad būtų išsaugotas pieno sektoriaus stabilumas ir gamybinis pajėgumas. Lietuva prašo nedelsiant aktyvuoti privataus sūrių sandėliavimo paramos priemonę bei skirti paramą iš žemės ūkio rezervo pieno ūkiams. Lietuvą šiuo klausimu parėmė didžioji dauguma valstybių narių.
Ragino kuo skubiau kompensuoti išaugusias trąšų kainas
Lietuvos žemės ūkiui didelį susirūpinimą kelia ir trąšų prieinamumas bei įperkamumas, kuriuos dar labiau apsunkina ne tik geopolitiniai veiksniai, bet ir šiemet ES įsigaliojęs „anglies mokestis“ trąšų importui (CBAM). Trąšos sudaro apie trečdalį ūkių gamybos sąnaudų, todėl jų kainų augimas tiesiogiai veikia ūkių ekonominį gyvybingumą.
Europos Komisija supranta problemos sudėtingumą ir ketina artimiausiu metu mobilizuoti ES biudžeto lėšas padidinant žemės ūkio rezervą bei teikti finansinę pagalbą ūkininkams. Tačiau dar nėra aiškių nuostatų dėl šios paramos apimties ir paskirstymo tarp valstybių narių mechanizmo.
„Manome, kad naujasis Trąšų veiksmų planas yra geras pagrindas ateičiai, tačiau šiuo metu būtinos skubios trumpalaikės priemonės, įskaitant tikslinę išskirtinę finansinę paramą ūkininkams. Jie jau šiandien turi žinoti, kokios ES paramos gali tikėtis prieš kitą sėjos sezoną“, – Taryboje pabrėžė R. Taraškevičius.
Pasak viceministro, itin svarbu, kad į CBAM reglamentą būtų įtrauktas naujas straipsnis, leidžiantis nedelsiant įvertinti CBAM poveikį, o dalis surinkto mokesčio būtų skiriama ūkininkams kompensuoti išaugusias trąšų kainas.
Būtina ryžtingiau reaguoti į iššūkius
Taryboje susirinkę ES žemės ūkio ministrai daug dėmesio skyrė ir su prekyba susijusiems žemės ūkio klausimams. „Reikia ne tik naujų rinkų, bet ir sąžiningos konkurencijos su ES prekybos partneriais. Atverdami ES rinką, privalome užtikrinti ir realią jautrių sektorių apsaugą“, – dar ryžtingiau reaguoti į kylančius iššūkius paragino R. Taraškevičius. Kartu jis pažymėjo, kad svarbu tęsti visokeriopą paramą Ukrainai bei toliau siekti kuo didesnio importo iš Rusijos ir Baltarusijos ribojimo.
Šįkart nuo ekstremalios sausros nukentėjus Slovakijai, Taryboje aptarti ir gamtos stichijų padariniai žemės ūkiui. „EK turi būti pasirengusi reaguoti į įvykius ir aktyvuoti žemės ūkio rezervą, siekiant padėti gamintojams“, – akcentavo Lietuvos žemės ūkio viceministras.
Taryboje buvo atnaujintos diskusijos dėl didžiųjų kormoranų poveikio žvejybai ir akvakultūrai. Lietuva, kuriai šis klausimas taip pat aktualus, pasiūlė ieškoti koordinuoto bendro europinio požiūrio įtvirtinant veiksmingas kormoranų populiacijos valdymo priemones.
