Net dešimtadaliu daugiau lėšų visam žemės ūkio sektoriui ir 70 proc. didesnė tiesioginė parama smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams. Šiuos rezultatus paskelbė Žemės ūkio ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį planą bei jame įvardintus pagrindinius tikslus ir tų tikslų pasiekimą.

Per keturis metus, jei vertintume 2020-2024 metus, ypatingas dėmesys buvo skiriamas mažinant neigiamą žemės ūkio veiklos poveikį aplinkai ir telkiamos paskatos ekologiniam ūkininkavimui bei aplinkos tausojimui.

„Itin daug dėmesio skyrėme ilgalaikėms strateginėms kryptims bei augimo užtikrinimui. Pamatas augimui – ne tik išaugusi finansinė parama. 2024 m. pradžioje jaunųjų ūkininkų skaičius buvo kone 13 proc. didesnis, nei 2021-aisiais. Padidinome paramą smulkiems bei vidutiniams ūkiams bei kaimo gyvybingumą palaikantiems pieno ūkiams. Be to, pavyko subalansuoti žemės ūkio augimą ir aplinkos apsaugą: anglies dioksido emisijos žemės ūkyje sumažėjo 8 procentais“, – akcentavo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Svarbiausi darbai buvo susiję su operatyviu problemų sprendimu ir pamatų ateities augimui paklojimu. Prieš du metus – 2022 m. – patvirtintas penkerių metų žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginis planas. Jame suformuoti aiškūs prioritetai, strateginės augimo kryptys bei 84 mln. eurų (beveik 11 proc.) didesne metine parama, palyginti su 2014-2020 m. laikotarpiu.

Jau nuo 2021 m. padidėjo parama smulkiųjų ūkių investicijoms: 2021-2024 m. laikotarpiu papildomai skirta 66 mln. eurų. Nuo 2023 m. iki 120 mln. eurų išaugo tiesioginė parama smulkiems ir vidutiniams ūkiams.

Be to, pavyko sutrumpinti maisto tiekimo grandines – pakeitus teisės aktus, atvertas kelias ūkininkams į viešojo maitinimo įmonių pirkimus.

Vidutinė metinė parama ekologiniam ūkininkavimui 2021-2027 metais išaugo net dvigubai, palyginti su 2014-2020 metais. Be to, auga plotas, kur taikomas neariamasis žemės dirbimas.

Didžiulių iššūkių per minėtą laikotarpį sukėlė COVID pandemija, o nuo 2022 m. vasario pabaigos ir Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Šie du tragiški įvykiai neišvengiamai darė įtaką (o Rusijos agresija prieš Ukrainą ir tebedaro) Lietuvos žemės ūkiui. Tačiau Didžiąją dalį iššūkių pavyko įveikti,  2023 m. žemės ūkyje sukurta pridėtinė vertė buvo beveik 23 proc. didesnė, nei 2020 m.

Žemės ūkio ministras K. Navickas atkreipia dėmesį, kad kaimas išnaudojo augančio žemės ūkio augimo bei paramos galimybes. Piniginės pajamos kaimo vietovėse išaugo daugiau nei ketvirtadaliu (mieste – 21,5 proc.). Įgyvendinus paramos projektus, sukurta daugiau nei 4 tūkst. naujų darbo vietų.

„Suprantame, kad ūkininkai tikisi greitų rezultatų, todėl priėmėme sprendimus, dėl kurių išaugo veiklos efektyvumas. Vien Nacionalinėje mokėjimo agentūroje paraiškos vertinimo terminas sutrumpėjo kone perpus", - sako K. Navickas.

Visa tai galima įvertinti labai konkrečiais skaičiais ir su 2020-2024 m. veiklos apžvalga galite susipažinti čia: