Nuolaidos grūdų džiovinimui nuo nuostolių neišgelbės
Akcinė bendrovė „Jonavos grūdai“, kurios sandėlis yra ir Ukmergėje, skelbia, kad solidarizuojasi su šalies ūkininkais – taikys dideles nuolaidas grūdų džiovinimo ir saugojimo paslaugoms. Tačiau ūkininkai pasakoja, kad nuo didžiulių nuostolių jų tai neišgelbės – tokių sudėtingų javapjūtės sąlygų jie neatsimena.
Bendrovės „Jonavos grūdai“ didžioji akcijų dalis – 70 proc. – priklauso valstybei. Įmonė teikia grūdų priėmimo, džiovinimo, valymo ir saugojimo bei atkrovimo paslaugas bei prekiauja grūdais. Skelbiama, kad nuolaidos nuo 15 iki 35 proc. grūdų džiovinimui galios visam šių metų derliui.
Tikimasi, kad šis sprendimas palengvins finansinę naštą ūkininkams, patiriantiems nuostolius dėl lietingo sezono. Žemės ūkio ministerija pabrėžia, kad valstybės valdomų įmonių kainodara yra jų vadovų kompetencijos sritis, tačiau tikisi, kad „Jonavos grūdų“ pavyzdys įkvėps ir kitas grūdų supirkimo įmones prisidėti prie pagalbos ūkininkams.
Ukmergės rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Salvijus Stimburys sako, kad solidarumas yra puiku, bet didžiulių nuostolių dėl prarasto javų derliaus ūkininkai vis tiek neišvengs.
Pats Deltuvos seniūnijoje javų ūkį turintis skyriaus vedėjas sako, kad per 33-ejus jo ūkininkavimo metus tokios prastos situacijos nuimant derlių dar niekada nebuvo.
Pasakojo, kad, pavyzdžiui, pernai tokiu metu javai jau buvo nuimti, o šiemet juos kulti galėjo vos tris dienas: technika stovi paruošta, o didžiuliai plotai stovi nekulti. Pasak S. Stimburio, kai kurie plotai išgulę jau beveik prieš mėnesį, tad jei javus ir nuims, jų kokybė bus labai prasta – grūdai jau sudygę varpose arba pradeda dygti ant žemės.
Skyriaus vedėjas pasakojo, kad lietui pasibaigus ir išlindus saulei miesto žmogui gali atrodyti, kad kombainai jau gali važiuoti į laukus. Bet taip nėra. Pirmiausia po lietaus javai turi pradžiūti. O be to, kai kurios vietos taip užmirkusios, tad technika į jas įvažiuoti negali – klimpsta.
S. Stimburys pasakojo, kad ūkininkai sėja ne tik skirtingas kultūras, bet ir renkasi skirtingas veisles. Pavyzdžiui, kviečių vienos veislės kiek ankstyvesnės, kitos – vėlyvesnės. Normaliais metais tai padeda javapjūtei išsidėstyti tolygiai laike: viena kultūra kuliama anksčiau, kita – vėliau.
Tačiau šiemet lietus viską sujaukė, o brangiausios veislės, kurios paprastai būna pačios derlingiausios, vėjo ir liūčių labiausiai neatlaikė.
Ukmergės rajone ūkius yra deklaravę per 2 000 ūkininkų, stambių ūkių yra mažuma. Nors visų ūkininkų širdies skausmas dėl pūnančio derliaus – vienodas, didžiausius finansinius nuostolius turės stambūs ūkininkai, kurie žemdirbystei skiria didžiausias investicijas.
Galbūt tikėtina, kad pagalbos ranką nuostolių patiriantiems ūkininkams išties Žemės ūkio ministerija? Tokių vilčių mažai kas puoselėja. Anot Ukmergės rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjo, kaip tik šią savaitę gautas ministerijos raštas apie galimybę pagaliau gauti kompensacijas už 2024 metų pavasarinių šalnų nuostolius. Tokius prašymus yra pateikę trys mūsų rajono ūkininkai.
Apie šio pavasario šalnas dar net nekalbama. Ir tai tik įrodo, kokiu tempu sukasi biurokratiniai sraigtai.
