Bitininkų šie metai nelepina: mažiau medaus, daugiau iššūkių
Šaltas pavasaris ir lietinga vasara šiemet nuvylė ne tik poilsiautojus. Bitininkai visoje Lietuvoje susiduria su ypač kukliu derliumi, o pagrindinis medunešis jau artėja prie pabaigos. Apie nuotaikas sektoriuje pasakoja Kauno bitininkų draugijos pirmininkas Paulius Bernadišius.
„Pavasaris iš proto varė bites“
Pasak P. Bernadišiaus, sezonas prasidėjo viltingai – atšilus orams bitės ėmė auginti perus, šeimos stiprėjo. Tačiau orai staiga atvėso, žydėjimas sustojo, o maisto šaltinių beveik nebuvo. „Bičių buvo daug, bet niekas nežydėjo. Rezultatas – spietimas ir menkas pavasarinio medaus kiekis“, – aiškina jis.
Paprastai pagrindinis medunešis baigiasi liepos viduryje, vėliau tik pavieniai bitininkai gauna medaus iš miško ar vėlyvųjų augalų, pavyzdžiui, viržių.
Bitininkų bendruomenė – stipri, nenuleidžianti rankų
Kauno bitininkų draugijoje yra per 120 narių, kartu prižiūrinčių daugiau nei 5,5 tūkst. bičių šeimų. Dauguma jų – vyresnio amžiaus žmonės, į bitininkystę atsigręžę išėję į pensiją. „Mažesnius bitynus jie tvarko puikiai – laiko po 5–10 šeimų. Didesni ūkiai dažniausiai jaunesnių rankose – čia jau reikia daugiau energijos“, – sako pirmininkas.
P. Bernadišius, draugijai vadovaujantis nuo 2023 m., didžiuojasi, kad pavyko stabilizuoti finansus ir sukurti aktyvią bendruomenę: „Į susirinkimus susirenka daugiau nei pusė narių. Kalbamės apie paramas, deklaravimą, kviečiame lektorius, nuolat atnaujiname žinias, susipažįstame su naujovėmis.“
Pigus importas ir klastotės
Šiemet bitininkus žeidžia ne tik gamta, bet ir rinka – supirkimo kainos smuko dėl pigesnio importinio medaus iš Kinijos ir Ukrainos. Dar labiau kirto skandalas dėl UAB „Medaus pirkliai“, į rinką pateikusios tonas neautentiško kiniško medaus, maišyto su lietuvišku ir ukrainietišku, kuriame net 99 proc. sudarė pašaliniai cukrūs. „Tikiuosi, tai paskatins žmones labiau vertinti perkant tiesiai iš bitininko. Lietuvoje galėtų veikti sistema kaip Serbijoje – medus pilstomas į sąjungos sertifikuotus indelius po kruopštaus patikrinimo“, – siūlo P. Bernadišius.
Nuo savamokslio iki draugijos pirmininko
Bitininkystė P. Bernadišių patraukė dar vaikystėje, nors šeimoje bičių niekas nelaikė. Pirmąsias šeimas jis įsigijo prieš 15 metų, žinių sėmėsi iš knygų, interneto, vėliau – iš patyrusių bitininkų. „Didžioji dalis bičiulių noriai dalinasi patirtimi. Konkurencija juntama tik tiems, kurie dirba su prekybos centrais. Smulkieji visada ras savo pirkėją – lietuviai medų mėgsta, jo vartojimas stabilus“, – sako jis.
