Pasaulyje brangstant maistui ŽŪR įspėja: žemės ūkiui kyla nauji iššūkiai

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, 2026 m. liepą pasaulinės maisto žaliavų kainos nežymiai padidėjo. Pagrindinės priežastys – daugelyje pasaulio regionų vyravusios karščio bangos ir energijos kainų svyravimai, kurie lėmė grūdų, augalinių aliejų ir cukraus kainų augimą.

FAO skelbiamas Maisto kainų indeksas (FAO Food Price Index), atspindintis tarptautinių maisto žaliavų kainų pokyčius, liepą siekė 131,1 punkto. Palyginti su birželiu, indeksas padidėjo 0,6 proc., o, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, buvo 1,0 proc. aukštesnis.

Pasak FAO, pasaulines rinkas šiuo metu labiausiai veikia nepalankios oro sąlygos ir energijos rinkos pokyčiai. Užsitęsusios karščio bangos kelia riziką grūdinių kultūrų derliui, todėl tarptautinėse rinkose didėja grūdų kainos. Kartu brango ir augaliniai aliejai bei cukrus.

FAO Maisto kainų indeksas yra vienas svarbiausių pasaulinių rodiklių, leidžiančių stebėti penkių pagrindinių maisto produktų grupių – grūdų, augalinių aliejų, pieno produktų, mėsos ir cukraus – kainų pokyčius tarptautinėje prekyboje. Šis indeksas plačiai naudojamas vertinant pasaulinės maisto rinkos tendencijas ir jų galimą poveikį žemės ūkiui.

ŽŪR pirmininkė Algimanta Pabedinskienė: svarbu didinti ūkių atsparumą

Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkė Algimanta Pabedinskienė pažymi, kad pasaulinės maisto kainų tendencijos dar kartą patvirtina būtinybę stiprinti Lietuvos ūkių konkurencingumą ir atsparumą.

„FAO skelbiami pasaulinių maisto kainų pokyčiai rodo, kad žemės ūkio sektorius vis labiau priklauso nuo klimato kaitos, energetikos ir geopolitinių procesų. Karščio bangos bei energijos kainų svyravimai daro įtaką ne tik pasaulinėms žaliavų kainoms, bet ir ūkininkų gamybos sąnaudoms. Lietuvos ūkininkams šiandien ypač svarbu investuoti į inovacijas, skaitmenines technologijas, efektyvesnį išteklių naudojimą ir rizikos valdymo priemones. Tik modernūs, tvarūs ir konkurencingi ūkiai galės sėkmingai prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančių klimato ir rinkos sąlygų. Tačiau būtina pabrėžti, kad pasaulinių maisto kainų augimas dar nereiškia didesnių ūkininkų pajamų. Didelę įtaką galutiniams veiklos rezultatams turi energijos, trąšų, pašarų, logistikos, darbo jėgos ir kitos gamybos sąnaudos. Todėl siekiant stipraus žemės ūkio būtina užtikrinti sąžiningą vertės pasidalijimą visoje maisto tiekimo grandinėje ir sudaryti sąlygas ūkininkams investuoti į savo ūkių ateitį.“

„Žemės ūkio rūmai ne kartą pabrėžė, kad šiandienos iššūkiai nebegali būti sprendžiami pavieniais sprendimais. Reikalingas nuolatinis ir lygiavertis dialogas tarp valstybės institucijų, politikos formuotojų, mokslo, žemdirbių savivaldos organizacijų ir kitų socialinių partnerių. Tik veikdami kartu galėsime laiku amortizuoti pasaulinių rinkų, klimato kaitos ir geopolitinių procesų keliamas rizikas bei sukurti ilgalaikį Lietuvos žemės ūkio atsparumą“, – pabrėžia A.Pabedinskienė.

Grūdų kainas kilstelėjo karščio bangos ir geopolitinė įtampa

FAO grūdų kainų indeksas liepą padidėjo 3,4 proc., palyginti su birželiu, ir buvo 6,9 proc. aukštesnis nei prieš metus.

Didžiausias augimas fiksuotas kviečių rinkoje – pasaulinės kviečių kainos pakilo 5,8 proc. Tam įtakos turėjo susirūpinimas dėl eksporto trikdžių Juodosios jūros regione bei karščio bangų poveikio derliui pagrindinėse kviečius auginančiose šalyse.

Kukurūzų kainos taip pat kilo (3,6 proc.) dėl sausų ir karštų orų JAV kukurūzų auginimo regionuose bei augančių energijos kainų. Tuo tarpu miežių kainos sumažėjo, nes geresnės derliaus prognozės Australijoje ir Juodosios jūros regione kompensavo Europos Sąjungoje dėl karščio patirtus derliaus nuostolius.

Ryžių kainos pasaulinėje rinkoje iš esmės išliko stabilios.

Augalinių aliejų kainos pasiekė aukščiausią lygį per daugiau kaip ketverius metus

Augalinių aliejų kainų indeksas liepą pakilo 2 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 m. birželio.

Didžiausią įtaką turėjo brangęs palmių ir sojų aliejus. Palmių aliejaus kainas palaikė auganti biodyzelino gamybos paklausa Indonezijoje bei aukštesnės naftos kainos. Sojų aliejus brango dėl didelės paklausos Jungtinėse Amerikos Valstijose ir aktyvesnio importo pasaulinėje rinkoje.

Tuo tarpu saulėgrąžų ir rapsų aliejų kainos sumažėjo, nes tikimasi didesnės pasiūlos 2026–2027 m. sezonu.

Mėsos produktai atpigo

FAO mėsos kainų indeksas liepą sumažėjo 2,8 proc. – tai pirmasis mėnesinis kritimas šiais metais.

Labiausiai atpigo paukštiena, nes Brazilijoje išliko didelė eksporto pasiūla. Kiaulienos kainas mažino gausi pasiūla Europos Sąjungoje ir santūri paklausa pasaulinėje rinkoje. Jautiena taip pat šiek tiek atpigo dėl mažesnio importo Azijos rinkose.

Vienintelė išimtis – aviena. Jos kainos liepą pasiekė naują rekordą dėl ribotos eksporto pasiūlos Okeanijoje ir stabilios pasaulinės paklausos.

Toliau mažėjo pieno produktų kainos

FAO pieno produktų kainų indeksas liepą sumažėjo 0,7 proc. ir buvo beveik 25 proc. mažesnis nei prieš metus.

Mažėjo sviesto, lieso ir nenugriebto pieno miltelių kainos. Pagrindinės priežastys – didesnė eksporto pasiūla Europos Sąjungoje ir Okeanijoje bei atsargesnis pirkėjų elgesys po ankstesnio kainų augimo.

Tuo tarpu sūrių kainos pirmą kartą per metus šiek tiek padidėjo dėl sezoninio pieno pasiūlos sumažėjimo Europoje.

Cukraus kainas didino oro sąlygos

FAO cukraus kainų indeksas liepą padidėjo 5,6 proc., palyginti su birželiu.

Kainų augimą lėmė susirūpinimas dėl užsitęsusių karštų ir sausų orų Europos Sąjungoje bei galimo „El Niño“ reiškinio poveikio cukranendrių derliui pagrindinėse Azijos gamintojose.

Papildomą impulsą suteikė ir Brazilijos sprendimas laikinai padidinti etanolio kiekį benzine. Didesnė etanolio paklausa gali reikšti, kad daugiau cukranendrių bus naudojama biokuro gamybai, todėl pasaulinėje rinkoje sumažės cukraus pasiūla.

Vis dėlto spartėjantis cukranendrių derliaus nuėmimas Brazilijos pietiniuose regionuose pristabdė spartesnį cukraus kainų augimą.

FAO: klimatas ir geopolitika išlieka svarbiausi rizikos veiksniai

FAO ekspertų vertinimu, artimiausiais mėnesiais pasaulinių maisto žaliavų kainų pokyčius ir toliau lems klimato sąlygos, geopolitinė situacija, energijos kainos bei pasaulinės pasiūlos ir paklausos balansas.

Pastarųjų mėnesių duomenys rodo, kad ekstremalūs orų reiškiniai tampa vis svarbesniu veiksniu, darančiu įtaką pasaulinei maisto gamybai ir kainoms. Todėl tiek ūkininkams, tiek žemės ūkio politikos formuotojams vis didesnę reikšmę įgauna investicijos į klimato kaitai atsparias technologijas, efektyvų išteklių naudojimą ir rizikos valdymo priemones.