Jaunieji Panevėžio moksleiviai išrinko vardus Pašilių stumbryno mažyliams

Panevėžio rajone esančiame Pašilių stumbryne augantys du mažyliai jau turi vardus – Gizmo ir Gimė. Birželį gimusiems stumbriukams juos išrinko į vardynų šventę susirinkę vaikai. Tiesa, šiai užduočiai vien fantazijos nepakako: vardai turėjo prasidėti raidėmis „Gi“ ir nesikartoti.

Miškų urėdijos darbuotojams ši vasara atnešė dvigubą džiaugsmą. Vos kelių dienų skirtumu pasaulį išvydo patinėlis ir patelė, greitai tapę neišskiriamais draugais. Sulaukusius trijų savaičių jauniklius mamos jau buvo pristačiusios bandai, o dabar mažyliai drąsiai dūksta kartu ir ruošiasi pirmajai žiemai.

Kodėl būtent „Gi“?

Šventės metu vaikų laukė atsakinga užduotis – išrinkti mažyliams vardus. Tiesa, galiojo viena svarbi taisyklė: Lietuvoje gimusių stumbrų vardai turi prasidėti raidėmis „Gi“. Tai tarptautinė taisyklė, padedanti atsekti stumbrų kilmę – net ir išvežus gyvūną į kitą šalį, iš jo vardo galima suprasti, iš kur jis atkeliavo.

Be to, vardai negali kartotis. Pašilių stumbryne gyvena Gira, Gipota, Gipokis, Gipordas, Gilius, Girna, Girnis, Gilminas, Gibradimas, Gitis, Gintas, Gigantas ir pernai gimusi Giesmė.

Po ilgų svarstymų ir džiugių diskusijų mažajam patinėliui vaikai išrinko Gizmo vardą, o patelę pavadino Gime. Vaikams, kurių pasiūlyti vardai papildė stumbryno istoriją, įteikti prizai ir sertifikatai, priminsiantys jų indėlį.

Šventei ruošėsi iš anksto

Pašilių stumbryne netrūko vaikų balsų ir juoko. Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ priešmokyklinės „Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Margarita Stasevičienė pasakojo, kad mažieji išvykos laukė nekantraudami. Vaikai šventei ruošėsi atsakingai: kartu su tėveliais rinko vardus, aptarė elgesio taisykles ir net domėjosi, kokį maistą mėgsta stumbrai, kad galėtų atvežti lauktuvių.

Džiaugsmu dalijosi ir iš toliau atvykę svečiai. Ukmergės lopšelio-darželio „Eglutė“ mokytoja ir būrelio vadovė Vyganta Blažienė neslėpė, kad ši išvyka vaikams tapo vertinga patirtimi.

„Skaitėme straipsnius, žinojome, kad gimė du stumbriukai, ir kartu rinkome jiems vardus, tačiau gyvai jų dar nebuvome matę. Pamatyti gyvūną per ekraną ar nuotraukoje yra visai kas kita, nei išvysti jį gyvai. Gamta, miškas, nuostabi draugystė su miškininkais – mums tai tikra šventė. Atvykome pirmą kartą ir čia nepaprastai smagu“, – pasakojo V. Blažienė.

Renginio metu mažiausiųjų laukė staigmenos, žaidimai ir Pepės Ilgakojinės personažą įkūnijusi animatorė.

Rudeninė tradicija

Miškų urėdijos Panevėžio regiono padalinio vadovas Giedrius Bronušas pasakojo, kad šventė neatsitiktinai rengiama rudenį.

„Stumbriukai dažniausiai gimsta vasarą. Pirmąjį mėnesį mamos juos saugo ir slepia miške, kol mažyliai sustiprėja, o maždaug birželio pabaigoje ar liepos pradžioje išveda parodyti bandai. Rudenį, kai vaikai grįžta į mokyklas ir darželius, kviečiame juos rinkti vardų – patys tiek nebesugalvojame! Mažųjų išrinkti vardai būna patys gražiausi.

Kartą vienas stumbriukas gimė per mano gimtadienį, apie tai užsiminiau vaikams, ir jie mažylį pavadino Giedriuku. Pastaruoju metu atvyksta vis jaunesni vaikai, jiems viskas įdomu nuo pat mažens – nori dalyvauti, pamatyti ir tapti vardo davėjais. Stumbrynas yra puiki vieta edukacijai“, – sakė G. Bronušas.

Gimę sveria apie 20 kilogramų

Stumbryno prižiūrėtojas Andrius Daugelavičius džiaugėsi, kad jaunikliai sparčiai auga ir bus pakankamai tvirti peržiemoti.

„Stumbriukai gimsta labai maži – sveria apie 20 kilogramų. Iš pradžių jie laikosi tik šalia mamos, iš jos išmoksta visko: kur ieškoti maisto ir vandens. Žolės pirmosiomis savaitėmis jiems nereikia, nes maitinasi mamos pienu, o šakeles ir ūglius pradeda kramsnoti kiek vėliau, nuo dviejų mėnesių.

Kiti bandos stumbrai mažylius stebi – kai kurie pavaiko, kiti bando žaisti, tačiau mama visada pasirengusi apginti. Dabar abu jaunikliai jau atpažįsta kibiruose nešamo pašaro garsą ir kartu su banda skuba pažiūrėti, kas jų laukia“, – pasakojo A. Daugelavičius.

Jaunikliai liks stumbrynuose

Pašilių stumbrynas gyvuoja nuo 1969 metų, o pirmasis stumbriukas Girinis čia gimė 1971-aisiais. Per stumbryno gyvavimo laikotarpį jame atvesta daugiau nei 200 stumbrų.

A. Daugelavičius pabrėžė, kad stumbrų patelės bręsta trejus–ketverius metus ir jauniklius atsiveda maždaug kas dvejus metus. Vienas pagrindinių stumbryno tikslų – suteikti žmonėms galimybę iš arti susipažinti su šiais gyvūnais.

„Šie stumbriukai nebus paleidžiami į laisvę – jie liks stumbryne arba bus perkelti į kurį nors kitą iš Lietuvoje esančių stumbrynų. Į laisvę jų nepaleidžiame jau 40 metų, nes laisvėje stumbrų populiacija šalyje yra pakankama, o pernelyg didelė jų koncentracija vienoje vietoje darytų žalą ūkininkams“, – paaiškino A. Daugelavičius.

Mažuosius Gizmo ir Gimę lankytojai jau gali pamatyti Pašilių stumbryne.