Kada verta atlikti melžimo aikštelės auditą?

Ekspertė Julija Sachnevyč

Kiekvienas ūkio vadovas nori matyti gerus pieno kokybės rodiklius, mažą somatinių ląstelių skaičių ir sveikus karvių tešmenis. Tačiau praktikoje dažnai nutinka taip, kad pieno kokybė pradeda blogėti, mastitų daugėja, o aiškios priežasties lyg ir nėra. Tokiais atvejais dažniausiai pradedama ieškoti kaltų – gal pasikeitė pašarai, gal darbuotojai pradėjo dirbti prasčiau, o gal problema pačiose karvėse. Tačiau ne retai tikroji priežastis slypi pačiame melžimo procese.

Melžimo aikštelė – tai vieta, kurioje kiekviena smulkmena turi reikšmę. Viena netinkamai atliekama procedūra ar netinkamai veikiantis įrenginys gali kasdien paveikti šimtus karvių. Todėl pažangūs ūkiai vis dažniau taiko melžimo aikštelės auditus – sistemingą viso melžimo proceso įvertinimą, leidžiantį problemas pastebėti dar prieš joms tampant brangiais nuostoliais.

Pirmiausia – ką iš tikrųjų reiškia sveikas tešmuo?

Dažnai manoma, kad jei karvė neserga klinikiniu mastitu, vadinasi, jos tešmuo yra sveikas. Tačiau iš tikrųjų sveikas tešmuo – tai toks, kuriame nėra uždegimo, infekcijos ar audinių pažeidimų, o karvė gali realizuoti visą savo genetinį pieno gamybos potencialą.

Sveiką tešmenį apibūdina ne vienas rodiklis, o visa jų visuma. Vienas svarbiausių – bendras bandos somatinių ląstelių skaičius. Aukščiausio lygio ūkiai paprastai siekia mažesnio nei 120 tūkst. ląstelių/ml rodiklio. Tačiau vien šis skaičius ne visada pasako visą tiesą. Jei banda pasiekia gerą rezultatą tik todėl, kad nuolat brokuojamos probleminės karvės, tai dar nereiškia, kad bendra tešmens sveikata yra gera.

Ne mažiau svarbu stebėti, kiek naujų mastito atvejų atsiranda kiekvieną mėnesį. Jei naujų infekcijų skaičius viršija 5 % per mėnesį, tai jau aiškus signalas, kad reikia ieškoti priežasčių. Gerai valdomuose ūkiuose šis rodiklis dažniausiai neviršija 2-3 %, o geriausi ūkiai sugeba jį išlaikyti net apie 1 %. Dar vienas svarbus rodiklis – brokavimo priežastys. Jei nemaža dalis karvių išbrokuojamos dėl mastitų ar tešmens problemų, tai reiškia, kad problema jau seniai peržengė pieno kokybės ribas ir tapo ekonominiu klausimu.

Taip pat verta palyginti pieno primilžį tarp sveikų ir mastitu sirgusių karvių. Tyrimai rodo, kad karvės, persirgusios mastitu, per vieną laktaciją vidutiniškai primelžia apie 900 kg mažiau pieno, o lėtinėmis infekcijomis sergančios karvės kasdien gali duoti 2–5 kg mažiau pieno nei sveikos bandos narės.

Organizacinis auditas

Daugelis išgirdę žodį „auditas“ įsivaizduoja matavimo prietaisus ir technikos specialistus. Tačiau iš tikrųjų melžimo aikštelės auditą galima paskirstyti į dvi dalis – organizacinį ir techninį. Organizacinis auditas vertina žmonių darbą ir melžimo rutiną. Jo metu stebima, kaip juda karvės, kaip jos elgiasi melžimo aikštelėje, kaip paruošiami speniai, kiek laiko praeina nuo pirmojo stimulo iki melžiklių uždėjimo, ar speniai prieš melžimą yra švarūs ir sausi, ar kiekvienai karvei naudojama atskira (arba vienkartinė) servetėlė, ar darbuotojai dirba su pirštinėmis, ar melžikliai uždedami ir nuimami tinkamu metu.

Vertinama ir tai, kaip atrodo spenių galiukai po melžimo. Jei daugėja hiperkeratozės ar kitų spenių pažeidimų, dažnai tai rodo ne pačių karvių problemą, o netinkamą melžimo procesą. Taip pat stebima, kaip darbuotojai elgiasi su gyvuliais. Ramios karvės lengviau atleidžia pieną, todėl švelnus jų varymas ir nuoseklus darbas yra ne mažiau svarbūs nei gerai veikianti įranga.

Tokį auditą rekomenduojama atlikti bent kartą per mėnesį ir skirtingomis darbo pamainomis. Dažnai užtenka, kad ūkio vadovas ar konsultantas pusvalandį stebėtų melžimą ir užsirašytų pastebėjimus. Būtent taip dažniausiai pastebimos rutinos klaidos, kurios ilgainiui tampa norma.

Techninis auditas

Net ir idealiai dirbantys melžėjai nepasieks gerų rezultatų, jei pati melžimo sistema veikia netinkamai. Techninio audito metu specialia įranga matuojamas vakuumo lygis įvairiose sistemos vietose, tikrinama pulsacija, vakuumo stabilumas, melžiklių automatinio nuėmimo veikimas, sistemos reakcija nukritus melžikliui, vertinama siurblio galia, tikrinama, ar sistemoje nėra oro nuotėkių, užsikimšimų ar susidėvėjusių detalių.

Tai galima palyginti su automobilio technine apžiūra. Net jei automobilis važiuoja, tai dar nereiškia, kad visi mazgai veikia tinkamai. Dideliuose ūkiuose tokį techninį įvertinimą rekomenduojama atlikti kas šešis mėnesius, o mažesniuose – bent kartą per metus. Jei somatinių ląstelių skaičius pradeda didėti arba daugėja mastitų ir aiškios priežasties nerandama, delsti neverta – auditą reikėtų atlikti nedelsiant.

Kada melžimo aikštelė jau siunčia pavojaus signalus?

Yra keletas požymių, kurių ignoruoti nereikėtų. Jei pradeda didėti naujų mastito atvejų skaičius, svyruoja somatinių ląstelių rodikliai, vis daugiau karvių brokuojama dėl tešmens problemų ar mažo produktyvumo, melžimo metu karvės tampa neramios, dažniau spardo melžiklius arba melžėjai vis dažniau turi įsikišti rankiniu būdu – tai signalas, kad laikas ne ieškoti kaltų, o sistemiškai įvertinti visą melžimo procesą.

Labai svarbu į tokius pokyčius reaguoti kuo anksčiau. Kuo ilgiau problema ignoruojama, tuo daugiau ji kainuoja. Vienas klinikinio mastito atvejis ūkiui gali kainuoti apie 180 Eur, o sunkūs atvejai – daugiau nei dvigubai. Į šiuos nuostolius įeina ne tik gydymas, bet ir prarastas pienas, papildomas darbas bei ankstyvas karvių brokavimas.

Tačiau tikrieji nuostoliai yra dar didesni. Kiekviena dėl mastito išbrokuota karvė reiškia, kad ją reikės pakeisti nauja pirmaverše. O tai reiškia papildomas investicijas į veršelio auginimą, pašarus, darbo laiką ir vietą fermoje. Todėl investicijos į tešmens sveikatą atsiperka ne tik mažesnėmis gydymo išlaidomis. Jos leidžia ilgiau išlaikyti produktyvias karves bandoje, sumažinti pakaitinių telyčių poreikį ir geriau išnaudoti bandos genetinį potencialą.

Melžimo protkolas nėra dokumentas, kuris parašomas vieną kartą ir padedamas į stalčių. Melžimo rutina turi būti nuolat stebima, vertinama ir tobulinama. Darbuotojai turi suprasti ne tik ką jie daro, bet ir kodėl tai daro. Kai žmogus supranta, kad papildomos 20 sekundžių tinkamam spenių paruošimui gali apsaugoti karvę nuo mastito ir išsaugoti šimtus kilogramų pieno, jis į savo darbą pradeda žiūrėti visai kitaip.

Išvada

Dažnai sakoma, kad geriausi ūkiai nuo vidutinių skiriasi ne moderniausia įranga, o dėmesiu detalėms. Melžimo aikštelės auditas būtent ir padeda tas detales pamatyti. Jis leidžia laiku pastebėti nukrypimus, kol jie dar netapo mastitais, padidėjusiu somatinių ląstelių skaičiumi ar prarastu pelnu. Todėl jei pieno kokybė pradėjo blogėti, vertinga ieškoti priežasties ne karvėje, o pačiame melžimo procese. Ne retai atsakymas slypi būtent ten.