Ekonomistas: beveik neabejotina, kad ECB padidins bazinę palūkanų normą iki 2,5 proc.

Artimuosiuose Rytuose atsinaujinus kovoms, dėl kurių brangsta energijos ištekliai ir kyla grėsmė, kad infliacija dar labiau paspartės, Europos Centrinis Bankas (ECB) šią savaitę turėtų vėl padidinti palūkanų normas.

Pastarosiomis dienomis JAV ir Irano kare kilo vienos intensyviausių per kelias savaites kovų, dėl kurių smarkiai šoktelėjo naftos kainos ir sumenko viltys, kad energijos išteklių tiekimas per Hormuzo sąsiaurį artimiausiu metu normalizuosis.

Nuo energijos išteklių importo labai priklausomoje 21 šalį vienijančioje euro zonoje infliacija rugpjūtį pasiekė aukščiausią per trejus metus lygį – 3,3 proc. ir gerokai viršijo ECB nustatytą 2 proc. tikslinę vertę.

Augant nuogąstavimams, kad kainos gali dar labiau išaugti, ECB ketvirtadienio posėdyje turėtų antrą kartą šiais metais padidinti bazinę palūkanų normą.

„Atrodo beveik neabejotina, kad ECB valdančioji taryba padidins indėlių palūkanų normą nuo 2,25 iki 2,5 proc.“, – sakė „Capital Economics“ vyriausiasis Europos ekonomistas Andrew Kenninghamas.

Birželį, siekdamas pažaboti sparčiai kylančias kainas, ECB palūkanų normas padidino pirmą kartą nuo 2023 m., tačiau per paskutinį posėdį liepą nusprendė jų nekeisti ir palaukti, kaip klostysis konfliktas.

Tačiau Teheranui ir Vašingtonui, panašu, atsidūrus aklavietėje, ECB valdančiosios tarybos nariai Isabel Schnabel ir Joachimas Nagelis pastarosiomis dienomis leido suprasti, kad banko politikos formuotojai vėl didins palūkanų normas.

Euro zonos ekonomika taip pat pasirodė esanti atspari – antrąjį ketvirtį ji augo sparčiau, nei prognozuota, todėl politikos formuotojai turi šiokią tokią erdvę didinti skolinimosi kainą nepadarydami didelės žalos ekonomikai.

Įžvelgia daug neapibrėžtumo

Priimdamas sprendimą ECB jau turės naujas artimiausių kelerių metų ekonomikos augimo ir infliacijos prognozes, nors analitikai didelių pokyčių jose nesitiki.

Vis dėlto, nepaisant augančios infliacijos, kai kurie ekonomistai mano, kad didinti palūkanų normas būtų netinkamas sprendimas.

„Manome, kad dar vienas palūkanų normų didinimas būtų klaida, nes beveik nėra antrinio poveikio požymių. Pasiūlos šoko negalima įveikti griežtinant pinigų politiką“, – naujienų agentūrai AFP sakė banko „Berenberg“ vyresnysis ekonomistas Felixas Schmidtas.

Kainų šuolį beveik išimtinai lėmė energijos išteklių brangimas, o požymių, kad infliacija plačiau persiduoda į kitas ekonomikos sritis, kol kas beveik nėra.

Nors didesnės skolinimosi išlaidos paprastai padeda kovoti su infliacija slopindamos paklausą ekonomikoje, apžvalgininkai teigia, kad šiuo atveju jos menkai padės sušvelninti dabartinio naftos pasiūlos šoko poveikį.

F. Schmidto teigimu, ECB tiesiog labai nerimauja, kad gali pavėluoti reaguoti, prisimindamas 2021–2022 m. patirtį.

Tuo metu ECB buvo kritikuojamas dėl pernelyg lėtos reakcijos, kai infliacija euro zonoje smarkiai išaugo pirmiausia dėl po COVID-19 pandemijos kilusių tiekimo grandinių sutrikimų, o vėliau – dėl Rusijos invazijos į Ukrainą sukelto energetikos šoko.

Vis dėlto dauguma analitikų prognozuoja, kad po šios savaitės posėdžio ECB palūkanų normų didinimą pristabdys.

Manoma, kad ECB prezidentė Christine Lagarde, kaip įprasta, po sprendimo dėl palūkanų normų surengtoje spaudos konferencijoje apie būsimus veiksmus beveik nekalbės ir pabrėš, kad tolesni sprendimai priklausys nuo gaunamų duomenų.

Tokios pat atsargios pozicijos laikėsi ir ECB valdančiosios tarybos narys bei Vokietijos centrinio banko vadovas J. Nagelis, šią savaitę pareiškęs nenorintis pateikti gairių dėl būsimų sprendimų.

„Naftos ir dujų kainos tai kyla, tai krinta. Finansų rinkos yra itin nepastovios. Yra daug neapibrėžtumo. Padėtis nepatogi, taip pat ir pinigų politikos požiūriu. Tačiau mūsų principas sprendimus priimti kiekviename posėdyje atskirai praeityje pasiteisino ir neabejotinai pasiteisins ateityje“, – Prancūzijos laikraščiui „Le Monde“ sakė J. Nagelis.