Laisvės aikštėje genimi medžiai sukėlė diskusijas: panevėžietė įžvelgia grėsmę paukščiams
Panevėžio Laisvės aikštėje burzgiantys pjūklai įžiebė aštrią diskusiją tarp miesto gyventojų ir valdžios atstovų. Į naujienų portalo JP redakciją kreipėsi sunerimusi panevėžietė Kristina, kuri vaikščiodama miesto centre užfiksavo vykdomus medžių genėjimo darbus. Moters teigimu, pačiame paukščių perėjimo įkarštyje atliekami darbai kelia rimtą grėsmę sparnuočiams, tuo metu savivaldybė ir darbus vykdanti įmonė tikina – viskas atliekama teisėtai, o paukščiai nenukenčia.
„Lizdus mačiau savo akimis“
Gamtos mylėtoja Kristina pasakoja, kad Laisvės aikštėje išgirsti sunerimusių paukščių balsai privertė ją pakelti akis į viršų. „Pamačiau, kad aikštėje genimi medžiai. Dirbančių darbuotojų paklausiau, ar jie gali tai daryti dabar, perėjimo metu. Jie paaiškino, kad turi visus leidimus, o šiuose medžiuose paukščių esą nėra. Tačiau pati savo akimis mačiau lizdus tuose medžiuose, tik neatpažinau, kieno jie“, – pasakojo panevėžietė.
Moteris dėl šios situacijos operatyviai kreipėsi į ornitologus, aplinkosaugininkus ir miesto savivaldybę. Kristina pabrėžia, kad jos tikslas – ne ieškoti kaltų, o atkreipti dėmesį į gyvūnų gerovę.
„Aš tuo nieko nenoriu pažeminti ar pasmerkti, tiesiog noriu, kad būtų atsižvelgiama į paukščių gerovę. Mes, žmonės, negalime nusisukti nuo gamtos ir daryti ką norime bei kada norime“, – emocijų neslėpė gyventoja, pridurdama, kad po genėjimo aikštėje matė išsigandusių ir pasimetusių jaunų paukščių.
Savivaldybė ramina: darbai neturi intensyvaus genėjimo požymių
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stankūnienė situaciją vertina ramiai ir tikina, kad gyventojams pagrindo nerimauti nėra. Anot jos, Laisvės aikštėje atliekami įprasti želdinių priežiūros darbai – šalinamos nudžiūvusios šakos ir formuojamos lajos, siekiant užtikrinti praeivių saugumą bei palaikyti gerą medžių būklę po žiemos.
Pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymą, nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. yra draudžiamas intensyvus medžių genėjimas. Savivaldybės teigimu, Laisvės aikštėje vykdomi darbai tokiais nelaikomi, todėl draudimas jiems negalioja.
Pasak R. Stankūnienės, darbų laiką ir pobūdį parinko specializuota įmonė UAB „Arbovita ir KO“, o patys medžiai prieš pradedant darbus buvo apžiūrėti vizualiai.
„Pagal teisės aktus, ne miško žemėje augantiems medžiams atskira ekspertizė dėl paukščių lizdų nėra numatyta. Papildomai kiekvieną genimą medį įvertina įmonės specialistai arboristai. Darbai pradedami tik įsitikinus, kad konkrečiame medyje lizdų nėra. Ornitologai nebuvo pasitelkti, nes atlikus apžiūrą lizdų neaptikta“, – teigė specialistė, pažymėdama, kad jei lizdas būtų rastas, darbai tame medyje būtų nedelsiant stabdomi.
Miesto medžiai – ne tik lizdams
Lietuvos ornitologų draugijos vyriausiasis biologas Gintaras Riauba pabrėžia, kad formalus įstatymų laikymasis ir dangstymasis leidimais ne visuomet apsaugo miesto gyvąją gamtą. Ekspertas išsamiai paaiškino, kodėl tokie ūkiniai darbai pačiame vasaros pradžios įkarštyje yra itin skausmingi ekosistemai.
G. Riaubos teigimu, didžioji dalis miestuose sutinkamų paukščių yra tiesiogiai susiję su miško kraštovaizdžio elementais – medžiais bei krūmais. Parkai ir skverai jiems atstoja mišką, todėl paukščiai yra visiškai priklausomi nuo miesto žalumos.
„Pačių lizdų konkrečiuose medžiuose vizualiai galima ir nematyti, arba jie būna labai sunkiai pastebimi. Tačiau paukščiai medžius naudoja nebūtinai tik perėjimui. Jie čia ieško maisto, slepiasi nuo pavojų, nakvoja – stambialajai, seni ir brandūs medžiai jiems yra būtina kasdienio gyvenimo aplinka ir didžiulė vertybė“, – aiškina biologas.
Pasak jo, miesto erdvėse verda intensyvus gyvenimas. Čia prieglobstį randa įvairios zylės, musinukės, devynbalsės, strazdai, varnėnai ir galybė kitų smulkių sparnuočių. O aukštuose, brandžiuose medžiuose dažniausiai tupi arba peri tokie ypatingi, gražiai giedantys paukščiai kaip volungės ir tošinukės.
„Todėl gyventojams tikrai yra dėl ko nerimauti“, – priduria ekspertas.
Perėjimo sezonas tęsiasi iki pat liepos pabaigos
Ornitologas patvirtina, kad birželis yra vienas jautriausių mėnesių paukščiams. Daugumos sparnuočių veisimosi sezonas prasideda balandžio viduryje ir tęsiasi iki pat liepos pabaigos.
„Svarbu suprasti, kad kai kurios paukščių rūšys per šį laikotarpį veda ne vieną, o dvi ar net tris vadas. Todėl iki pat liepos pabaigos į bet kokį medžių genėjimą ar kirtimą privaloma žiūrėti kur kas atidžiau, nes paukščiai šiuo metu yra maksimaliai pažeidžiami“, – įspėja G. Riauba.
Grandininių pjūklų garsas – mirties nuosprendis jaunikliams
Paklaustas apie technikos triukšmą ir darbininkų judėjimą medžių lajose, biologas neslepia – tai yra grubus paukščių trikdymas, turintis grandininę reakciją:
„Neįprastas, staigus triukšmas, kurio iki šiol aplinkoje nebuvo, paukščius stipriai gąsdina. Tai gali priversti perinčius tėvus visiškai palikti lizdus. Net jei paukštis peri netoliese, pavyzdžiui, gretimo pastato pastogėje, dėl baimę keliančio triukšmo jis pradeda vengti tos vietos. Tėvai yra priversti maisto ieškoti skrisdami kur kas toliau. Kol jie sugaišta laiką tolimesnėse teritorijose, lizde likę jaunikliai nėra pakankamai pamaitinami. Be to, skrisdami tolimus atstumus, suaugę paukščiai susiduria su žymiai didesniais pavojais – juos lengviau sugauna plėšrūnai, padidėja rizika atsitrenkti į pastatų stiklus ar būti numuštiems automobilių. Visa tai tiesiogiai lemia prastesnę jauniklių išgyvenimo kokybę ir didesnį jų mirtingumą“, – paaiškino specialistas.
G. Riauba atkreipia dėmesį į esminį skirtumą tarp įprasto miesto šurmulio ir ūkinių darbų.
„Paukščių veisimosi laikotarpiu jokių papildomų trikdžių neturėtų būti. Foninis triukšmas, nuolatinis miesto judėjimas paukščių netrikdo – jie prie jo pripratę. Tačiau vienetiniai atvejai, tokie kaip masiniai renginiai, koncertai ar šiuo atveju – medžių pjovimas – juos stipriai išgąsdina. Mes dažnai užmerkiame akis ir nelaikome to problema, sakydami, kad miestas pirmiausia yra skirtas žmonėms. Bet juk tokie ūkiniai darbai tikrai galėtų būti atliekami ne paukščių veisimosi metu, o vėliau, pasibaigus sezonui“, – teigė jis.
Teisinės bazės spragos ir moralinis principas
Savivaldybės argumentus, kad viskas atliekama teisėtai, ornitologas vertina kritiškai ir pabrėžia, kad įstatymai Lietuvoje vis dar atsilieka nuo realių gamtosaugos poreikių.
„Savivaldybė, be abejo, puikiai žino, kam ir kokių leidimų reikia, kurie darbai formaliai leidžiami, o kurie ne. Tačiau čia reikėtų vadovautis ne vien popieriais, o moraliniu principu. Jeigu visuomenė pastebi, o specialistai garsiai sako, kad paukščiams tai yra jautriausias laikotarpis, formalaus pasiteisinimo leidimais neturėtų būti. Jeigu žmonėms tai svarbu, savivaldybė privalo tai išgirsti, priimti ir bent pažadėti, kad ateityje stengsis tokių darbų paukščių veisimosi metu nebeplanuoti“, – įsitikinęs biologas.
G. Riauba neslepia, kad teisinės spragos šalyje yra sisteminė problema. „Lietuvos įstatymų bazė nėra tobula, ir Panevėžio atvejis tai tik dar kartą įrodo. Tai, kad išduodami leidimai genėti medžius pačiame paukščių veisimosi įkarštyje, jau savaime yra blogai. Mes visi žinome tas spragas. Nacionaliniu mastu pasiekti tvirtų susitarimų nepavyksta net miškuose, kurie yra tikrieji paukščių namai, o ne žmonių aplinka. Net ir ten nesugebame užtikrinti, kad miškai nebūtų kertami paukščių veisimosi metu – tam tikri ribojimai valstybiniuose miškuose yra, tačiau privačiuose miškuose jie visiškai negalioja.“
Biologas džiaugiasi, kad Panevėžio gyventojai netyli. „Plačiąja prasme tai yra didelė teisinės bazės problema. Labai gerai, kad žmonės kelia šį klausimą – tai dar viena proga įstatymų leidėjams prisiminti, kad paukščių veisimosi metu neturėtų būti naikinamos jų buveinės. Daug kas priklauso ir nuo vietos požiūrio – juk galiausiai kiekviena savivaldybė per savo priimamus sprendimus ir teisės aktus pademonstruoja savo tikrąjį požiūrį į gamtą“, – sakė G. Riauba.
