Dvylikametis panevėžietis vasarai turi planą: siūlo vedžioti šunis

Vos prasidėjus vasarai daugelis moksleivių ieško ne tik poilsio, bet ir prasmingos veiklos. Vieni renkasi stovyklas ar sportą, kiti ryžtasi pirmiesiems savarankiškiems uždarbiams. Tarp jų – ir dvylikametis panevėžietis Herkus, nusprendęs savo meilę gyvūnams paversti naudinga paslauga keturkojų augintinių šeimininkams.

Išeitis – šuns vedžiotojas

Kas augina šunis, puikiai žino, kad augintinis reikalauja daug laiko. Jį reikia ne tik maitinti, rūpintis jo sveikata ar žaisti, bet ir bent du–tris kartus per dieną išvesti į lauką, nepriklausomai nuo oro ar metų laiko.

Kai žmogus nusprendžia į savo namus priimti keturkojį kaip šeimos narį, dažnai nepagalvoja, kad teks reguliariai pasirūpinti jo pasivaikščiojimais. Mieste gyvenantys žmonės dažnai sukasi intensyviame gyvenimo ritme ir ne visada tam randa pakankamai laiko.

Prasidėjus atostogų sezonui, ne vienam augintinio šeimininkui kyla klausimas, kur ir kam patikėti savo šunį. Gerai, jei yra galimybė augintinį pasiimti kartu, tačiau taip būna ne visada.

Vos prasidėjus vasarai daugelis moksleivių ieško ne tik poilsio, bet ir prasmingos veiklos. Vieni renkasi stovyklas ar sportą, kiti ryžtasi pirmiesiems savarankiškiems uždarbiams. Tarp jų – ir dvylikametis panevėžietis Herkus, nusprendęs savo meilę gyvūnams paversti naudinga paslauga keturkojų augintinių šeimininkams.

Išeitis – šuns vedžiotojas

Kas augina šunis, puikiai žino, kad augintinis reikalauja daug laiko. Jį reikia ne tik maitinti, rūpintis jo sveikata ar žaisti, bet ir bent du–tris kartus per dieną išvesti į lauką, nepriklausomai nuo oro ar metų laiko.

Kai žmogus nusprendžia į savo namus priimti keturkojį kaip šeimos narį, dažnai nepagalvoja, kad teks reguliariai pasirūpinti jo pasivaikščiojimais. Mieste gyvenantys žmonės dažnai sukasi intensyviame gyvenimo ritme ir ne visada tam randa pakankamai laiko.

Prasidėjus atostogų sezonui, ne vienam augintinio šeimininkui kyla klausimas, kur ir kam patikėti savo šunį. Gerai, jei yra galimybė augintinį pasiimti kartu, tačiau taip būna ne visada.

Ryžosi pasirūpinti kitų augintiniais

Mitą, kad svetimus šunis gali vedžioti tik specialius kursus baigęs profesionalas, bando paneigti dvylikametis panevėžietis Herkus.

Vaikinuko namuose auga du prancūzų buldogai – dvejų metų kalytė Mari ir penkerių metų patinėlis Dartas. Artėjant vasaros atostogoms, būsimasis Panevėžio „Žemynos“ progimnazijos šeštokas vis dažniau svarstė, kuo galėtų prasmingai užsiimti.

Gyvūnus, o ypač šunis, itin mylintis Herkus ilgai nesvarstė – nusprendė pasiūlyti pagalbą kitiems augintinių šeimininkams ir apie savo iniciatyvą paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“.

Kompiuteris jau pabodo

Nors šeima gyvena netoli Stetiškių aerodromo esančiame name su erdviu kiemu, berniukas mielai su savo augintiniais leidžiasi ir į ilgesnius pasivaikščiojimus.

„Labai patinka su jais ieškoti vis naujų vietų, kad šuniukai galėtų pamatyti ką nors nežinomo ir neįprasto“, – pasakoja Herkus.

Paklaustas, kodėl nusprendė imtis tokios veiklos, dvylikametis atsako paprastai – iš meilės šunims.

„Vasarą man trūksta veiklos. Gulėti lovoje ar sėdėti prie kompiuterio jau nebesinori“, – sako jis.

Blogi komentarai neišmušė iš vėžių

Priėmęs sprendimą, Herkus pirmiausia pasitarė su šeima.

„Kai nusprendžiau, ko noriu, pradėjau kalbėti su mama, tėčiu ir sese Sibile. Jie mane palaikė, kartu su mama sukūrėme reklamą. Kai ją paskelbėme „Facebook“, prasidėjo komentarai. Buvo visokių – ir neigiamų, ir palaikančių“, – pasakoja berniukas.

Anot jo, pradžioje neigiamos reakcijos skaudino, tačiau vėliau į jas ėmė žvelgti ramiau.

„Tie neigiami komentarai pradžioje glumino, bet vėliau net juokino, nes palaikančių žmonių buvo daugiau“, – šypsosi Herkus.

Sesuo Sibilė prisimena, kad po pirmųjų skeptiškų reakcijų brolis buvo kiek sunerimęs.

„Po komentarų, kad toks jaunas vaikas nesusitvarkys su svetimais šunimis arba kad joks protingas šeimininkas nepatikės augintinio mažamečiui, broliukas šiek tiek sunerimo. Tačiau mes jį palaikėme, dar labiau paskatinome ir jis nurimo. O svarbiausia – dar labiau užsidegė savo idėja“, – pasakoja ji.

Užsidegimas žavi šeimą

Anot Sibilės, šeimą džiugina ne tik brolio meilė gyvūnams, bet ir noras pačiam užsidirbti.

„Didelių turtų iš to neuždirbsi, tačiau vien jo noras ir užsidegimas mus žavi. Kaip šeima, kuri tiki ir pasitiki vieni kitais, negalime žlugdyti tokių svajonių. Kas žino, gal šis sprendimas taps pirmuoju žingsniu link finansinės nepriklausomybės ateityje?“ – svarsto ji.

Keblumų neturėtų kilti

Žinoma, vien noro neužtenka – atsiranda ir finansinių bei teisinių klausimų. Juk už paslaugą bus mokama, o pajamas reikia deklaruoti.

Pats Herkus pripažįsta, kad šiais klausimais labiau domisi jo artimieji.

„Žinau ir suprantu, tačiau daugiau apie tai gali kalbėti mano šeima“, – sako berniukas.

Sesuo tikina, kad problemų kilti neturėtų.

„Jau domėjomės šia tema. Individualią veiklą Lietuvoje galima vykdyti nuo 14 metų, o broliui dar tik dvylika. Kadangi nesitikime didelių pajamų, jos būtų deklaruojamos kaip šeimos pajamos. Abu tėvai vykdo legalią individualią veiklą, todėl jokių keblumų neturėtų būti“, – aiškina Sibilė.

Jaunojo panevėžiečio pavyzdys rodo, kad vasaros atostogos gali tapti ne tik poilsio, bet ir pirmųjų atsakomybės, savarankiškumo bei darbo pamokų laiku. O meilė gyvūnams kartais virsta idėja, kuri naudinga ne tik pačiam vaikui, bet ir kitiems miesto gyventojams.