ESO žada ūkininkams atlyginti žalą ne tik už nepatiektą elektros energiją, bet ir tiesioginius nuostolius

Rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusi audra elektros tiekimo sutrikimus sukėlė daugiau kaip pusei žemės ūkio veiklą vykdančių ESO klientų. Bendrovės duomenimis, iš 8,7 tūkst. jos sistemoje registruotų ūkių elektros neteko apie 4,6 tūkst., o 661 ūkiui elektros tiekimas buvo atkurtas tik praėjus daugiau nei 72 valandoms.

Kol ESO skaičiuoja nukentėjusius klientus ir primena apie kompensavimo tvarką, pieno ūkiai pasakoja, kad pirmąją parą pieną teko tiesiog išpilti, o kooperatyvai ieškojo būdų išgelbėti bent dalį produkcijos. Tačiau ESO pažymi – dalis ūkininkų gali kreiptis ir dėl individualaus patirtos žalos atlyginimo.

Pirmąją parą dalis ūkių pieną pylė lauk

Žemės ūkio kooperatyvo „Pieno puta“ direktorė Jūratė Dovydėnienė pasakojo, kad po audros situacija buvo kritinė.

„Pirmą parą dalis ūkių pieną pylė lauk“, – sakė ji. „Pirmadienio rytą beveik pusė ūkių buvo be elektros, didelė dalis jos neturi ir dabar“, – pažymėjo kelios dienos po audros kalbinta pašnekovė.

Pasak direktorės, ūkininkai bandė gelbėtis savais būdais: „Kas turi generatorius, tie bando gelbėtis su generatoriais. Tiesa, niekas itin galingų generatorių visgi neturi. Tai arba melžia, arba pieną šaldo“.

Kad būtų išsaugota kuo daugiau pieno, į problemos sprendimą įsitraukė ir pats kooperatyvas.

„Transportuojame pieną iš ūkių, kurie neturi elektros, į tuos ūkius, kur elektra yra, arba ten, kur yra mūsų pieno supirkimo punktai. Taip vežame po porą kartų per dieną, kad būtų įmanoma atšaldyti kuo daugiau pieno“, – pasakojo ŽŪK „Pieno puta“ direktorė.

„Pieno surinkimą organizavome jau antrą parą. Kodėl nepavyko to padaryti pirmą dieną? Paprasčiausiai dėl sutrikusio mobiliojo ryšio – negalėjome susisiekti su ūkiais“, – pažymėjo J. Dovydėnienė.

Nuostolius patyrė ne tik ūkiai

„Nuostolius patiria ne tik ūkiai, bet ir pats kooperatyvas. Papildomas transportas, darbuotojų užmokestis... Kooperatyvas dabar surinkinėja pieną du kartus per dieną, kai anksčiau tą darydavo kas antrą. Faktas, kad išlaidos yra didesnės“, – sakė kalbinta ŽŪK „Pieno puta“ direktorė.

Skaičiais įvertinti, kokie galėtų būti nuostoliai, ji nesiryžo. Be to, J. Dovydėnienė abejojo, kad įstatyme numatytos kompensacijos padengtų realius patirtus nuostolius.

„Manau, kad tikrai ne. Kooperatyvui tikrai niekas nekompensuos papildomų išlaidų už papildomus darbus. Jei aš pati būčiau šioje situacijoje asmeniškai, galvočiau, kad ši ESO kompensacija yra skirta tik buitiniams vartotojams, kuriems gal nuostolių pridarė neveikiantis šaldiklis, o ūkiams tikrai ne“, – įsitikinusi ji.

ESO: automatinės kompensacijos priklausys 661 ūkiui

ESO nurodo, kad iš 4,6 tūkst. elektros tiekimo sutrikimus patyrusių žemės ūkio veiklą vykdančių klientų 661 elektros tiekimas buvo atkurtas vėliau nei per 72 valandas. Būtent šiems klientams automatiškai bus apskaičiuotos kompensacijos už viršytą elektros tiekimo atkūrimo terminą.

„Šiems klientams bus apskaičiuojamos kompensacijos už viršytą elektros tiekimo atkūrimo terminą ir jų dydis priklausys nuo kliento elektros energijos suvartojimo ir atjungimo trukmės objekte. Konkrečią kompensacijos sumą sudaro 30 proc. fiksuota dalis nuo sumokėtų mokesčių už persiuntimo paslaugą ir kintamoji 0,7 proc. dedamoji už kiekvieną papildomą vėlavimo valandą“, – nurodo bendrovė. Tačiau tai nėra vienintelis galimas kompensavimo būdas.

ESO pabrėžia, kad ūkininkai gali prašyti atlyginti ir kitus dėl elektros tiekimo sutrikimo patirtus nuostolius, tačiau tam reikės pateikti individualų prašymą.

„Verslo klientai gali kreiptis į ESO dėl individualaus žalos atlyginimo ir prašyti atlyginti dėl elektros tiekimo sutrikimo patirtą žalą, įskaitant ir žemės ūkio veiklos metu patirtus nuostolius, tokius kaip pieno sugadinimas, grūdų džiovinimo proceso sutrikimai ar gyvulių laikymo technologinių procesų sutrikimai“, – atsakyme nurodo ESO.

Bendrovė pabrėžia, kad kiekvienas atvejis bus vertinamas individualiai.

„Prašyme svarbu kuo išsamiau nurodyti patirtą žalą, jos dydį, aplinkybes ir ryšį su elektros tiekimo sutrikimu bei pateikti turimus tai pagrindžiančius dokumentus ir kitus faktinius įrodymus. Kiekvienas toks prašymas vertinamas individualiai“, – pažymi ESO.

Vis dėlto bendrovė neatsakė, ar individualiai galėtų būti atlyginamos tokios papildomos išlaidos kaip generatorių nuoma, jų kuras, papildomas pieno transportavimas ar papildomas užmokestis darbuotojams.

„Buvome palikti visiškai vieni patys spręsti savo problemas“

Kol ESO ragina ūkininkus rinkti įrodymus ir teikti prašymus dėl individualaus žalos atlyginimo, J. Dovydėnienė sakė, kad pirmosiomis dienomis po audros pagalbos praktiškai nesulaukta.

„Buvome palikti visiškai vieni patys spręsti savo problemas“, – pasakojo pašnekovė ir pridūrė: „Keli ūkiai sakė, kad iš Anykščių savivaldybės sulaukė generatorių, o daugiau nieko“.

ESO savo ruožtu tikina suprantanti, kad elektros tiekimo sutrikimai žemės ūkiui gali turėti itin skaudžių pasekmių.

„Suprantame ūkininkų susirūpinimą – elektros energija daugelyje žemės ūkio veiklų yra būtina technologinių procesų dalis, todėl ilgesnis elektros tiekimo sutrikimas gali turėti tiesioginių pasekmių veiklai“, – nurodo bendrovė.

Ji taip pat pabrėžia, kad po audros vertina tinklo atsparumo didinimo galimybes, o ateityje ir toliau planuoja sparčiau keisti oro linijas požeminiais kabeliais.