Rokiškio ūkininkai laužo stereotipus: kol vieni mato sunkumus, jie kuria kaimo ateitį

Rugsėjo 11-ąją „Levandų Vanagynėje“, Juodupės seniūnijoje, susirinkę Rokiškio krašto žemdirbiai pasiuntė aiškią žinią – Lietuvos kaimas keičiasi, tačiau noro ūkininkauti, kurti ir ieškoti naujų galimybių jame netrūksta. Nuo šimtus hektarų dirbančių augalininkystės ūkių iki bitininkystės, ekologinės pienininkystės, šitaki grybų, uogų, edukacijų ir kaimo turizmo – tradicinėje Rokiškio rajono žemdirbių šventėje atsiskleidė itin įvairus šiandienos žemės ūkio veidas.

Šiemet pasikeitė ir pati šventė. Daugelį metų vykusi uždarose patalpose, ji persikėlė į atvirą erdvę ir surengta anksčiau nei įprastai. Renginį organizavo Rokiškio rajono ūkininkų sąjunga, vadovaujama Vido Joneliūkščio, kartu su Rokiškio rajono savivaldybe.

Rokiškio krašto ūkininkus Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) bendruomenės vardu pasveikino ŽŪR pirmininkė Algimanta Pabedinskienė. Ji pabrėžė, kad ūkininkavimas šiandien yra kur kas daugiau nei profesija ar verslas – tai atsakomybė už žemę, šeimą, savo kraštą ir ateinančias kartas.

„Džiaugiuosi matydama tiek daug darbščių, sumanių ir savo kraštu tikinčių žmonių. Ypač svarbu, kad greta ilgametę patirtį turinčių ūkininkų į žemės ūkį ateina jauni žmonės, kuriantys savo ūkius ir nebijantys ieškoti naujų galimybių“, – sakė A. Pabedinskienė.

Vienu svarbiausių renginio akcentų tapo konkurso „Pažangiausi metų ūkiai – 2026“ laureatų ir nominantų pagerbimas. Vertinti skirtingo dydžio, ekologiniai, jaunųjų ūkininkų bei alternatyvias veiklas plėtojantys ūkiai. Šiemet konkurse atsirado ir nauja kategorija „Dviese“, skirta šeimoms, kurių nariai ūkininkauja atskirai ir yra pasirinkę skirtingas veiklos kryptis.

Atskirais apdovanojimais pagerbti išskirtinius pavyzdžius kuriantys ūkininkai. Nominacija „Draugiškas aplinkai ūkis“ skirta Artūrui Dainiui bei Raimundui ir Irutei Nakams, „Optimisto“ nominacija – Mariui Petrauskui, „Laimingos ūkininkės“ – Daivai Jakubkienei, „Tvaraus ūkio“ – Eimučiui Savickui, o „Entuziasto“ nominacija už paveldo ir gamtos harmonijos puoselėjimą kaime atiteko Martynui Laukevičiui.

Kad šiuolaikinis ūkis nebūtinai matuojamas šimtais hektarų, puikiai parodė alternatyvią veiklą plėtojančių ūkininkų kategorijos nugalėtojai. Pirmąsias vietas pelnė Jono ir Birutės Baltakių bei Birutės ir Virginijaus Dapkų mišrūs ūkiai. Baltakiai vos 10 ha ūkyje augina javus, laiko arklį, vištas ir bites, puoselėja etnografinę sodybos aplinką, teikia apgyvendinimo ir poilsio paslaugas. Dapkų daugiau kaip 30 ha ūkyje galima išvysti įvairių paukščių, arklių, ponių, alpakų ir bičių, čia taip pat auginamos žuvys, o ūkyje sukaupta patirtis tapo pagrindu edukacinei veiklai.

Iki 50 ha ūkių kategorijoje pirmąsias vietas pelnė Virgilijaus ir Ritos Merkių augalininkystės bei Vidos ir Petro Zubų bitininkystės ūkiai. Merkiai Kamajų seniūnijoje apie du dešimtmečius puoselėja 33 ha augalininkystės ūkį, o Panemunėlio seniūnijoje ūkininkaujantys Zubai laiko net 60 bičių šeimų.

Ypatingas dėmesys šiemet teko jauniesiems ūkininkams. Šioje kategorijoje pirmoji vieta skirta dviem augalininkystės ūkiams – Eidvilto Gaižiaus ir Regimanto Karpavičiaus.

Aukštąjį žemės ūkio išsilavinimą turintis E. Gaižius ūkininkauja penktus metus ir Jūžintų seniūnijoje plėtoja 175 ha augalininkystės ūkį. Darbas nėra lengvas – ūkininkauti tenka nederlingose krašto žemėse.

R. Karpavičiaus istorija kitokia, tačiau ne mažiau iškalbinga. Jis ūkininkauja ketvirtus metus ir žemės ūkį derina su samdomu darbu kitame sektoriuje. Jaunasis ūkininkas dirba 71 ha, augina grūdines kultūras, o patarimais jam padeda tėtis. Renginio organizatorių teigimu, išskirtinis R. Karpavičiaus bruožas – pozityvus požiūris į žemės ūkį ir gebėjimas jame matyti perspektyvą.

Šį pasirinkimą įvertino ir ŽŪR. A. Pabedinskienė visos ŽŪR bendruomenės vardu R. Karpavičiui įteikė padėką už drąsą savo ateitį kurti žemės ūkyje, entuziazmą, ryžtą ir tikėjimą pasirinktu keliu.

„Ten, kur kiti mato sunkumus, Jūs matote galimybes, o iššūkius priimate kaip paskatą augti, ieškoti ir kurti“, – jaunajam ūkininkui sakė A. Pabedinskienė.

Ne mažiau iškalbingi ir ekologinių ūkių pavyzdžiai. Šioje kategorijoje pirmąsias vietas pelnė Sauliaus ir Vaidos Sinkevičių bei Dainiaus ir Vitos Lūžų gyvulininkystės ūkiai. Sinkevičiai Aleksandravėlės apylinkėse plėtoja 170 ha ekologinį mėsinių galvijų ūkį ir laiko 90 galvijų bandą.

Dainiaus ir Vitos Lūžų šeima pasirinko kryptį, kuri tarp jaunų ūkininkų tampa vis retesnė – ekologinę pienininkystę. Šeima ūkininkauja jau du dešimtmečius, 110 ha ūkyje laiko 70 galvijų, o į kasdienius darbus pamažu įsitraukia ir keturios šeimos atžalos.

Daugiau kaip 100 ha dirbančių ūkininkų kategorijoje pirmosios vietos skirtos Mariaus ir Simonos Gaižauskų bei Kęstučio ir Sandros Petronių augalininkystės ūkiams. Gaižauskai Kamajų seniūnijoje dirba 150 ha žemės, o daugiau kaip du dešimtmečius Pandėlio seniūnijoje ūkininkaujantys Petroniai plėtoja 178 ha augalininkystės ūkį.

Naujoji kategorija „Dviese“ atskleidė dar vieną šiandieninio žemės ūkio tendenciją – vienoje šeimoje nebūtinai turi būti vienas ūkis ir viena veiklos kryptis. Pirmosiomis vietomis įvertintos Eglė Mikalauskienė ir Justinas Mikalauskas bei Laura Kulienė ir Svajūnas Kulys.

E. Mikalauskienė septintus metus ūkininkauja 48 ha ūkyje, pereinančiame prie ekologinio ūkininkavimo. Jame auginamos trešnės, braškės ir įvairūs javai. Jos vyras Justinas daugiau kaip dešimtmetį plėtoja gerokai didesnį – 300 ha – augalininkystės ūkį, kuriame augina kviečius, žirnius ir rapsus.

L. Kulienės 13 ha ūkyje auginami javai ir šitaki grybai, laikomi elniai, o jos vyras S. Kulys Obelių seniūnijoje plėtoja 77 ha ekologinį augalininkystės ūkį.

Šiųmetės šventės laureatų istorijos rodo, kad pažanga žemės ūkyje nebetelpa į vieną formulę. Vienam tai – 300 ha augalininkystės ūkis, kitam – 60 bičių šeimų, ekologinė pienininkystė, uogos ar šitaki grybai. Vieni ūkininkavimo patirtį skaičiuoja dešimtmečiais, kiti tik pradeda savo kelią, tačiau visus juos jungia gebėjimas ieškoti sprendimų ir prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų.

Būtent žmonės, o ne vien hektarų ar tonų skaičiai, lemia, ar kaimas turės ateitį. Rokiškio pavyzdys rodo, kad greta patyrusių ūkininkų atsiranda jauna karta, šeimos kuria skirtingus ūkius, tradicinės veiklos derinamos su nišiniais verslais, o ekologija ir alternatyvios veiklos tampa realia ūkio strategija.

Todėl stipraus žemės ūkio pagrindas prasideda ne nuo ūkio dydžio. Jis prasideda nuo žmogaus, kuris, nepaisydamas rizikos ir iššūkių, vis dar renkasi sėti, auginti, investuoti ir savo ateitį kurti kaime.