Pats liepų žydėjimas, svaigina kvapas, dūzgia bitės. Metas liepžiedžių prisiskinti ir išsidžiovinti. Šių lengvai randamų žiedų turėtų būti kiekvienuose namuose.

Šiemet liepos žydi liepą, o ne apie Jonines kaip jau kartais nutikdavo

Žolininkė vaistinių, aromatinių, prieskoninių augalų ūkio „Viliūtės žolynai“ įkūrėja Viliūtė Garbenčienė iš Karužų kaimo (Lazdijų rajonas) dėkoja Dievui, kad liepukai šiemet žydi ilgesnį laiką. „Pražydo laiku – liepos mėnesį. Liepą liepos žydi. O juk būdavo metų, kad apie Jonines jau sužydi“, – sako ji. 

Anot jos, tai labai priklauso ne tik nuo oro sąlygų, bet ir nuo liepų, mat vienos anksčiau žydi, kitos vėliau, žiūrint, dar ir kur auga. „Žinau tokią šlapią vietą, kur liepų žiedai dar ir dabar neišsiskleidę. Viršūnėse anksčiau pražysta, apačioje – vėliau. Jei į šiaurinę pusę pasodintos, irgi žydės vėliau“, – aiškina ji. 

Pastebi, kad nors liepos šiemet žydi tikrai gausiai, tačiau sako, kad ne visur ir net sunku pasakyti, kodėl? „Tiesiog nelabai yra žiedų. Perkūnas žino, bet ne visais metais ant kiekvienos liepos labai gausiai ir būna tų žiedų. Šiemet ne išimtis“, – jau atkreipė dėmesį ji. 

Ne tik arbatą gerti

Liepžiedžių arbata – nuo daugybės negalavimų gelbėjantis natūralus vaistas tiesiog arbatos puodelyje. Liepžiedžiai padeda ne tik užklupus karščiavimui, peršalus – yra daug naudingų šių vaistažolių savybių. Liepžiedžiai: nuo kosulio, padidėjusio kraujospūdžio, nerimo. 

Viliūtė sako, kad liepžiedžiai labai pagelbsti turint problemų su kepenimis. „Juos galima net valgyti: sudžiovinus liepžiedžius, reikia juos sumalti. Liepukai – labai geras draugas kepenims. Itin tinka tiems žmonėms, kuriems išoperuota tulžis. Puiki pagalba”, – patikina ji. 

Svetimose sodybose skinti liepžiedžių nereiktų 

 Liepų yra labai daug, todėl prisirinkti jų žiedų galime kiekvienas. Tereikia surasti liepų, kurios auga sode, laukuose, pamiškėse, kur nevažinėja mašinos, kad medžiai nebūtų prikaupę švino ir kitų kenksmingų medžiagų. Skinti žiedus geriausia pirmoje saulėtos, gražios dienos pusėje. Surinkti po lietaus, apsiniaukusią dieną, jie patamsės, greičiau suges, tad tokiomis dienomis geriausia išvis nerinkti. O, anot Aldonos iš Šeštokų, negalima juos skinti ir svetimose sodybose. Tai, anot moters, senas prietaras, kurio laikosi visos jos giminės moterys. 

„Liepžiedžių negalima rinkti sodybose, nes jie sugėrę visus tų namų negerumus. Su liepukais galima parsinešti tų namų negandas, rūpesčius ir nelaimes – visas tų namų blogybes“, – sako ji. Tad liepukus moteris renka prie Rudaminos piliakalnio (Lazdijų rajonas) – liepyne. Žolininkė Viliūtė sako, kad ji tiek daug nesigilina, taip giliai „nekapsto“, o iš sodybų ir nerenka, kadangi ji parduoda liepžiedžių arbatas, tad, anot jos, būtų neetiška skinti svetimose sodybose, pardavinėti ir dar užsidirbti. 

„Žinau dvi liepas vidury laukų, ten ir skinu. Į svetimą sodybą juk ir nenueisi, nebent įsiprašysi. O kai renki pardavimui, tai negali ateiti ant svetimo kiemo ir prašyti užsidirbti“, – paprastai paaiškina ji. 

O pasirinkti verta: žiemą liepžiedžiai labai pravers, o ir į vaistinę ar pas pažįstamą žolininkę nereiks lėkti lyg akis išdegus, kai liga prispirs.