Dzūkai išmandrėjo: voveraičių tiek, kad rinkti nusibosta

Grybų miškuose gausu. Dzūkai tempia voveraites kibirais, deda į krepšius, krauna bagažines. Sako, jau pasirodė ir kiti grybai. Kai kam patys skaniausi kazlėkai, nors su jais vargas, reikia ilgai pasėdėti, kol apčiupinėji, nulupi kiekvieną, bet dabar kazlėkai – patys tie: maži, gražūs ir jų kaip prisėta. 

Voveraičių tiek, kad nėra kur kojos padėti

Alma Slančiauskienė iš Kučiūnų kaimo (Lazdijų rajonas) per valandą laiko voveraičių prisirinko tiek, kad jau tikrai užtenka. „Jau ar gali būt geriau?“ – retoriškai klausia grybautoja. Per valandą – 15 litrų kibiras pilnutėlis. „Nuvažiavome, prisipjovėme ir namo“, – sako ji trumpai drūtai. Prisipažįsta, kad net šlapia buvo, mat tik pjovė ir pjovė. „Bėgte grybavome“, – šypsosi ji. 

Jų yra. „Auga ne po vieną gi, mažai kur vieną voveraitę pamatysi. Jau kai užeini – gražu“, – sako Alma. Ne paslaptis: voveraičių miškuos tiek, kad nėra kur kojos padėti.

Tempia kibirais, krepšiais, krauna bagažines

Danguolė Valungevičienė iš Druskininkų sakosi, kad grybavusi Varėnos miškuose. „Važiavome aplankyti giminių ir sustojome pasidairyti“, – sako ji. O kai pasidairė, tai ir prisikrovė kone pusė Sharan‘o bagažinės. „Aš pirmą kartą gyvenime taip rinkau grybus. Kad jų tiek būtų, nesu mačiusi, nors jau virš šešiasdešimt man“, – prisipažįsta ji. 

„Net rinkt jau nusibosta“, – neslepia moteris. Tačiau patiko: sustojo grybauti į svečius važiuojant, grįžtant neatsispyrė – stabtelėjo vėl. „Grybų nė kiek ne mažiau. Pilna“, – tikina grybautoja. 

Tačiau pastebi, kad Varėnoje grybų tikrai yra, o Druskininkuose – ne tiek. „Nelabai kažkaip. Apie Avirį, kaip mes sakome, Jurašiškės miške, sakyčiau, nelabai grybų yra. Čia ir miškai kitokie, o ir iškirsti labai, dabar čia auga šabakštynai, krūmai, jau voveraitėms netinkami tokie miškai, o ten visai kitaip“, – pastebi ji. 

Voveraičių prisirinko. „Bet, po teisybei, turiu pasakyti, kad jų nemėgstu“, – prisipažįsta ji. Šviežių, ant keptuvės pakeptų kokius du kartus pavalgo – ir viskas. „Buvau šaldžiusi voveraites vienais metais, bet jos man tokios guminės. Nenoriu aš jų“, – kalba Danguolė. Tik rinkti smagu labai. „Valgyt - nelabai, bet rinkti patinka“, – patikina ji.