Jei per artimiausią mėnesį nepavyks rasti kompromisų su Lietuvos valdžia, jau kiek mažiau nei po mėnesio vieną iš didžiausių šalies gamyklų – Kėdainių „Lifosą“ bus pradėta ruošti konservavimui. Tačiau net ir užkonservavus gamyklos veiklą lieka daug iki šiol neatsakytų klausimų. Pavyzdžiui, kas bus su trąšų gamybai naudojamų cheminių medžiagų atliekomis? Ar jos nekels grėsmės aplinkai ir, žinoma, kėdainiečių sveikatai? Ar po veiklos sustabdymo kas nors prižiūrės sukauptas atliekas? Galiausiai – kiek kainuos laikinas „Lifosos“ darbo nutraukimas?

Pati gamyklos valdžia į šiuos klausimus atsakinėja labai nenoriai ir ribotai, o Kėdainių rajono savivaldybė pateikia tik teorinę informaciją, rodydama į Aplinkos ministeriją bei jai pavaldžias institucijas. Tuo tarpu mokslininkai įspėja, kad tokios gamyklos veiklos stabdymas gali būti pavojingas tiek aplinkai, tiek ir žmonių sveikatai. Aplinkosaugos požiūriu net nežinia, ar gamykla mažiau tarši dirbdama, ar sustabdžiusi veiklą.

Vis dar ieško sprendimų

„Lifosos“ viešųjų ryšių specialistė Indrė Mažeikienė „Rinkos aikštei“ teigė, jog bendrovės savininkai ir vadovybė toliau tęsia diskusijas su valdžios institucijomis ir ieško skubių bei abi puses tenkinančių sprendimų, kad būtų išvengta blogiausio scenarijaus. Vis dėlto jei sprendimo rasti nepavyktų, lygiagrečiai yra vykdomas oficialus pasiruošimo laikinam gamyklos konservavimui procesas.

Nors būtina ruoštis visiems scenarijams, bendrovės vadovybė deda visas pastangas, kad būtų rastas alternatyvus sprendimas ir išvengta laikino bendrovės konservavimo.

Paklausta, kiek galėtų kainuoti laikinas gamyklos veiklos stabdymas, įmonės atstovė tiesiogiai neatsakė: „Lifosos“, kuri nevykdo gamybos, išlaikymas kas mėnesį kainuoja kelis milijonus eurų. Tokia veikla ekonomiškai nepagrįsta, kad galėtų ilgai tęstis. Siekiant išvengti didesnių nuostolių ir išlaidų bei įmonės bankroto, buvo nuspręsta inicijuoti pasiruošimą bendrovės laikinam konservavimui.“

Būtina nuolatinė priežiūra

Tačiau tai, kad gamyklos veikla bus sustabdyta, nereiškia, jog ji taps saugesnė ir kels mažiau pavojaus aplinkai.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos inžinerijos fakulteto prodekanė doc. dr. Aušra Zigmontienė atkreipė dėmesį, jog kiekvienoje chemijos pramonės gamyklos teritorijoje yra padidėjusi aplinkos taršos rizika įmonei vykdant veiklą, tačiau tam tikrais atvejais ne mažiau pavojinga, kai įmonė savo veiklos nevykdo arba įmonės veikla yra stabdoma.

„Tuomet jos teritorijoje lieka ir amoniako talpos įrenginiai, kurie, tikėtina, yra užpildyti cheminėmis medžiagomis. Amoniako talpas būtina prižiūrėti, kad nekiltų nuotėkio pavojaus, kadangi fosforo rūgštis yra gaminama bendrovės fosforo rūgšties ceche ir vamzdynais tiekiama į amofoso cechą trąšų gamybai.

Amoniakas į įmonės teritoriją yra atvežamas geležinkelių cisternomis ir iškraunamas amoniako sandėlyje į rutulines talpyklas. Įmonei vykdant veiklą, įrenginių darbas ir slėgio linijos yra nuolat stebimos. Šią stebėseną reikėtų užtikrinti ir sustabdžius įmonės veiklą, kad cheminės medžiagos, esančios įmonės teritorijoje, nepatektų į aplinką“, – aiškino VILNIUS TECH docentė.

„Lifosos“ atstovė I. Mažeikienė užtikrino, jog bendrovei net ir sustabdžius veiklą, reikiamų kompetencijų turintys darbuotojai ir toliau joje dirbs bei prižiūrės būtiniausius įrenginius.

„Vienas iš „Lifosos“ savininkės „EuroChem“ prioritetų yra išsaugoti gamyklą laikino konservavimo metu. Dėl to būtų siekiama išlaikyti dalį darbuotojų, turinčių būtiniausias kompetencijas, kad gamykla išliktų apsaugota ir saugi“, – sakė įmonės atstovė.

Jeigu būtų sustabdyta įmonės veikla, tikėtina, iškiltų esminis klausimas – kur panaudoti susikaupusį vandenį ir kaip užtikrinti, kad susikaupęs vanduo nepatektų į gamtinę aplinką ir jos neužterštų?

Atliekų sutvarkymas kainuotų apie 32 mln. eurų

Kėdainių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Gintarė Kundrotaitė-Kozins, kalbėdama apie AB „Lifosai“ suteiktą leidimą vykdyti ūkinę veiklą, pažymėjo, kad šio leidimo sudėtinė dalis yra Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas, kuriame numatytos visos atliekų saugojimo įrenginių uždarymo priemonės bei sutvarkymo būdai, apskaičiuotas lėšų poreikis.

Jau žinoma, kad vien tik įgyvendinti tokį planą kainuotų apie 32 mln. eurų, tad šiuo metu Aplinkos apsaugos departamentas vykdo AB „Lifosa“ prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento – maksimaliosios hipotekos šiai sumai derinimo procedūras.

Fosfogipsas didina vėžinių susirgimų riziką

Per ilgus veiklos metus AB „Lifosa“ vykdydama veiklą sukaupė nemažas fosfogipso atsargas, kurios dažnai dar vadinamos Kėdainių alpėmis. AB „Lifosa“ eksploatuoja 129 ha nepavojingų atliekų fosfogipso sąvartyną. Jis yra uždaroje teritorijoje ir apjuostas apsauginiu pylimu. Sąvartyne kaupiamos ir saugomos bendrovės nepavojingos gamybinės atliekos: fosfogipsas, sieros šlamas, neutralizacijos šlamas ir silikagelis.

Tačiau Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studijų programos Aplinkotyra ir aplinkos apsauga dėstytoja, mokslo darbuotoja Giedrė Kacienė su tuo, jog minėtos atliekos nepavojingos, nėra linkusi sutikti ir pateikia savo argumentus.

„Fosfogipsas savo sudėtimi iš esmės atitinka natūralius gipso (kalcio sulfato hidrato) klodus, tačiau yra dirbtinai susintetintas apdirbant fosfatines uolienas fosforo rūgšties gamyboje. Pagrindinė didelių fosfogipso sankaupų keliama rizika aplinkai bei žmonių sveikatai – potenciali tarša sunkiaisiais metalais ir radiacija.

Fosfogipso sankaupose aptinkama arseno, kadmio, chromo, gyvsidabrio, kurie didina vėžinių susirgimų riziką, į organizmą patekę per kvėpavimo takus ar su maistu (jei buvo išplauti į gruntinius bei paviršinius vandenis, per žemės ūkio produkciją), – įspėjo G. Kacienė. – Uolienose natūraliai esantys radionuklidai uranas, toris bei radis išlieka ir fosfogipso kloduose, juose susikoncentruoja labiau nei natūraliose uolienose ir palaipsniui skyla į radioaktyvųjį radoną.

Apšvita radonu, natūraliai esančiu uolienose, vidutiniškai sudaro apie trečdalį mūsų regiono gyventojų gaunamos apšvitos, tad nuolatinis buvimas šalia fosfogipso klodų gali šią apšvitą reikšmingai padidinti (pvz. apšvitos radonu padidėjimas nustatytas Belgijoje, ištyrus gyventojų namus, pastatytus ant apleistų ir nebenaudojamų fosfogipso klodų).“

Fosfogipso sankaupose aptinkama arseno, kadmio, chromo, gyvsidabrio, kurie didina vėžinių susirgimų riziką, į organizmą patekę per kvėpavimo takus ar su maistu (jei buvo išplauti į gruntinius bei paviršinius vandenis, per žemės ūkio produkciją).

Su fosfogipso kalnų problema susiduria visas pasaulis

Tačiau ne vienus metus AB „Lifosa“ teritorijoje stūksantys fosfogipso (kalcio sulfato) kalnų problema, pasak VILNIUS TECH docentės dr. A. Zigmontienės, opi ne tik Kėdainiuose, bet ir pasauliniu mastu, nes tik iki 15 procentų fosfogipso yra perdirbama.

„Atsižvelgiant į ateities galimybes, atradus tinkamas technologijas ir būdus, kaip šią atlieką panaudoti kaip antrinę žaliavą – būtų galima gauti ir ekonominės naudos. Tačiau kol kas eksperimentiniuose tyrimuose ar nedidelių kiekių fosfogipso apdorojime bandoma gaminti tik sieros rūgštį, išrenkant retuosius metalus bei kalcį. Taip pat yra bandoma naudoti fosfogipsą kelių pramonėje arba kaip statybinį gipsą, – komentavo doc. dr. A. Zigmontienė. – Tai išlieka esminė problema, nes šis fosfogipsas yra užterštas fosforo ir fluoro rūgštimis bei kitais pavojingais priedais, dėl kurių ši žaliava, visų pirma, turi būti apdorojama, kad tiktų tolimesniam naudojimui.“

Docentės žiniomis, lyjant lietui, nuo fosfogipso kalnų užterštas vanduo surenkamas, kad nepatektų į išorinę aplinką. Be to, šis surinktas vanduo yra vėl panaudojamas gamybos procese „Lifosoje“.

„Tad, jeigu būtų sustabdyta įmonės veikla, tikėtina, iškiltų esminis klausimas – kur panaudoti susikaupusį vandenį ir kaip užtikrinti, kad susikaupęs vanduo nepatektų į gamtinę aplinką ir jos neužterštų? Tai yra pagrindiniai aspektai, kuriuos reikėtų įvertinti stabdant gamybą bei ieškoti racionalių ir efektyvių sprendimo būdų, kad būtų išvengta dirvožemio, gruntinių ir paviršinių vandenų teritorijų taršos“, – sakė pašnekovė.

Nuomonės dėl fosfogipso kalnų prieštaringos

Kalbėdama apie vadinamąsias Kėdainių alpes G. Kacienė taip pat atkreipė dėmesį, jog kol kas visame pasaulyje fosfogipsas saugomas atvirose saugyklose, aukštas kalvas primenančiose krūvose.

„Jam džiūstant susiformuojanti pluta sumažina radono emisijas ir apsaugo nuo nupustymo ir sklaidos teritorijoje. Mokslinių tyrimų bei pačių įmonių pasaulyje atlikti dirvožemio ir gruntinio vandens tyrimai prieštaringi – dažniausiai pavojaus aplinkai nenustatoma, tačiau yra atvejų, kai fosfogipso saugyklos klasifikuojamos kaip pavojingos aplinkai dėl potencialios dirvožemio bei gruntinių vandenų taršos sunkiaisiais metalais (pvz., Ispanijos Huelva saugykla). Daug prieštaravimų įneša ir reikalavimų skirtumai skirtingose šalyse (pvz., EU jie yra griežtesni nei JAV)“, – sakė VDU dėstytoja.

Jos teigimu, kokią riziką kelia AB „Lifosa“ fosfogipso sankaupos, neatlikus tyrimų sunku pasakyti. Taip pat potencialų poveikį aplinkai lemia ir inžinerinės priemonės, apsaugančios dirvožemį bei gruntinius vandenis nuo galimai užteršto filtrato.

AB „Lifosa“ eksploatuoja nepavojingų atliekų fosfogipso sąvartyną, kurio plotas 129 ha. Jis yra uždaroje teritorijoje ir apjuostas apsauginiu pylimu. Sąvartyne kaupiamos ir saugomos bendrovės nepavojingos gamybinės atliekos: fosfogipsas, sieros šlamas, neutralizacijos šlamas ir silikagelis.

Rasa JAKUBAUSKIENĖ, („rinkosaikste.lt“)