Ūkininkai šiemet tikisi gero miežių derliaus

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas šiemet tikisi geresnio miežių  derliaus nei pastarųjų penkerių metų vidurkis, nors jie šią vasarą pradedami kulti vėliau nei įprastai. Žemės ūkio rūmų pirmininko Arūno Svitojaus teigimu, pjauti miežius kai kuriuose regionuose vis dar trukdo lietūs. 

„Rajonuose, kur dabar kulia, didesnio šalnų poveikio nebuvo ir derlius neatrodo blogas. Pirminiu vertinimu, ūkininkai būsimu derliumi nėra labai nusivylę. Toks, sakykime, penkmečio vidurkis, gal aukštesnis šiek tiek. (...) Lyginant su pernykščiu derliumi, šiemet bus geresnis, net neabejoju. Vasara palanki derliaus brandinimui, pavasarį pasėliai prasčiau atrodė, bet nelygu koks ūkis, kokios veislės. Žieminiai miežiai jautresni peržiemojimui, skirtingai nei rapsai, kviečiai“, – BNS pasakojo A. Vanagas.

Šiemet kombainai į laukus išvažiavo maždaug savaite-dviem vėliau negu įprastai – jie kulia greičiausiai bręstančius žieminius miežius. 

A. Vanagas pabrėžia, kad derliaus gausa priklausys nuo oro sąlygų. 

„Dar vasaros neturėjome, tik šią savaitę pasirodė šiluma, kuri duoda didelį impulsą derliaus brandinimui. Bet kartu su šiluma atėjo ir tropiniai orai – pašildo, pakepina, kaip ir išdžiovina, tada kombainai kaip jau ir ima ruoštis į laukus važiuoti, bet tai iš vieno, tai iš kito debesėlio užpila ir sustabdo darbus“, – pasakojo Grūdų augintojų asociacijos vadovas. 

Pasak A. Vanago, žieminių miežių kūlimas dar tik įsisiūbuoja pietiniuose ir šiauriniuose šalies rajonuose.

„Matome pavienius atvejus, kur jau nuiminėja (derlių – BNS). Pastaraisiais metais liepos 10-ąją prasidėdavo – pietiniai rajonai pilnu tempu kuldavo. Pats liepos 15-17 dienomis išvažiuodavau“, – tvirtino jis. 

Žemės ūkio rūmų pirmininko Arūno Svitojaus teigimu, pradėti pjauti miežius kai kuriuose regionuose trukdo neleidžiantys žemei pradžiūti lietūs. 

„Negalima į lauką įvažiuoti, klimpstama. Be to, miežių ir branda vėluoja savaitę mažiausiai“, – BNS teigė Žemės ūkio rūmų vadovas.  

Jo teigimu, ir Pietų, ir Vakarų Europoje dideli miežių plotai jau nupjauti. 

„Spaudimo iš kitų kultūrų nėra, todėl galima šiek tiek palaukti geresnių orų. Savaitę, dvi, jeigu bus sausa, o gal ir tris, jeigu bus daugiau lietaus, kitų kultūrų kulti nevažiuosime, per tą laiką reikia susitvarkyti miežius“, – BNS teigė A. Vanagas.  

Miežių kainos, anot jo, priklauso nuo to, kurioje Lietuvos dalyje kuliama, – dabar jie superkami po 130–150 eurų už toną.

A. Vanagas sako, kad tokia kaina netenkina augintojų, nes iš hektaro reikia prikulti nuo 5 iki 7 tonų, kad būtų padengiamos sąnaudos: „Tik didesnis derlius duotų pelno.“ 

2014-2024 metais vidutinis miežių derlius buvo apie 650 tūkst. tonų. Išskirtiniai buvo 2007 ir 2014 metai, kai prikulta daugiau negu 1 mln. tonų. Menkiausias derlius buvo 2021-aisiais – 500,4 tūkst. tonų. 

2014-2020 metais lietuviškų miežių eksportas nesiekė nė 10 tūkst. tonų, bet nuo 2021-ųjų pradėjo augti iki 25-47 tūkst. tonų.

A. Vanagas BNS teigė, kad Lietuva nepakankamai užsiaugina vasarinių miežių, kurie kulami, kai iš laukų išvežami kviečių grūdai ir rapsai, o žieminių miežių grūdų perteklių ne visada realizuoja.  

„Atsivežame salyklui skirtų miežių. Žieminių miežių yra buvę kad nepavyko išvežti. Pavyzdžiui, pernai buvo smulkesni grūdai dėl karščių. Net atsisakė Latvijos kiaulininkystės įmonės pirkti, jiems pasirodė mažai vertingi tokie grūdai, laukė vasarinių miežių kūlimo. Bet kadangi jų pakankamai neprikūlėme, neturėjome ką pasiūlyti ir vėl ėmė ieškoti žieminių miežių“, – pasakojo Grūdų augintojų asociacijos vadovas. 

Paprastai miežių kulia pradedama liepos 10-ąją, o baigiama rugpjūčio viduryje.