Vis garsiau kalbama apie ribotą leidimą medžioti lokius Latvijoje
Kaimyninėje Latvijoje vis dažniau skamba siūlymai peržiūrėti dabar galiojančią griežtą lokių apsaugos tvarką ir leisti ribotai medžioti šiuos plėšrūnus. Apie tai viešai pasisakė ir šalies žemės ūkio ministras Armands Krauze, pabrėždamas, kad žmogaus saugumas turi būti svarbiausias prioritetas net ir saugant gamtą.
Jei lokys ateina į kiemą – jį reikia leisti sumedžioti
Latvijos žemės ūkio ministras pareiškė, kad visi laukiniai gyvūnai, kurie pasirodo arti žmonių namų, naminių gyvūnų ar bičių avilių, turėtų būti pripažinti pavojingais ir leistini medžioti. Jo nuomone, jei lokys pasirodo žmogaus kieme, tai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis kelia pavojų. Ministras pabrėžė, jog tai neturėtų būti tabu – net jei kalbama apie Europos Sąjungos saugomą rūšį.
Pasak A. Krauzes, ilgainiui reikėtų svarstyti ir apie galimybę medžioti lokius, kurie tiesiog gyvena gamtoje, bet nėra tiesiogiai pavojingi žmonėms. Tačiau toks žingsnis reikalautų pokyčių ES teisės aktuose, todėl tai būtų ilgas ir sudėtingas procesas.
Ministras ragina visuomenę neidealizuoti laukinių gyvūnų: „Lokys nėra mielas pūkuotas padarėlis, kurį galima paglostyti. Reikia vertinti realią grėsmę ir nelaukti, kol įvyks tragedija.“ Jis paminėjo ir kitus atvejus: jūros ruonių populiacija Baltijos jūroje smarkiai išaugusi, jie sunaudoja milžiniškus žuvies kiekius, o jūros kormoranų kolonijos sunaikina visą augaliją dėl rūgščių išmatų. Jo teigimu, kai kurios anksčiau saugomos rūšys šiandien tapo pernelyg gausios ir kelia grėsmę ekologiniam balansui bei žmonėms.
Kaip dar vieną pavyzdį ministras pateikė atvejį, kai lūšis Latvijoje užpuolė karvę ir sužalojo jos tešmenį. „Jei plėšrūnai ima artintis prie žmogaus, tai rodo rimtą disbalansą“, – akcentavo jis.
Dabartinis režimas per griežtas?
A. Krauze tvirtina, kad dabar galiojantis požiūris į laukinės gamtos apsaugą peržengia sveiko proto ribas: „Negalime paklusti gamtos mylėtojų interesams ir rizikuoti žmonių gyvybėmis. Civilizuotoje aplinkoje privalo būti balansas.“ Ministras pažymėjo, kad apie panašias problemas diskutuojama ir ES lygiu – kai kurios saugomos rūšys jau kelia rimtą grėsmę gyventojams bei sukelia didelius ekonominius nuostolius.
Aplinkosaugininkai atviri diskusijai, bet medžioti neleis
Į ministro pasisakymus sureagavo ir Latvijos Aplinkos apsaugos valdyba (DAP), kuri pripažįsta, kad lokių šalyje daugėja, tačiau teigia, jog šiuo metu nėra pagrindo atšaukti jų saugomos rūšies statusą ar pradėti reguliarią medžioklę.
DAP primena, kad rudojo lokio apsauga Latvijoje grindžiama Europos Tarybos direktyva dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros išsaugojimo. Lokio apsaugos planas Latvijoje patvirtintas dar 2003 m., o jo tikslas – užtikrinti šios rūšies gerą būklę Baltijos populiacijoje ilgalaikėje perspektyvoje. Šiuo metu plėšrūnų skaičius Latvijoje siekia apie 120 individų, o tai vertinama kaip stabilus populiacijos atsinaujinimas. Lyginant su Estija, kur gyvena per 1000 lokių, Latvijos populiacija vis dar gana maža.
Diskusijos fone – auganti populiacija ir pavojingų susidūrimų baimė
Pats A. Krauze dar pavasarį, kalbėdamas radijo laidoje, priminė, kad prieš 20–30 metų Latvijoje buvo vos keli lokiai, tačiau dabar jų padaugėjo žymiai. Tai, anot jo, kelia susirūpinimą dėl žmonių saugumo. Ministras priminė, kad pernai vienas lokys užpuolė valstybinių miškų darbuotoją.
Kol kas apie konkretų leistiną lokių medžioklės modelį nėra kalbama, tačiau vieša diskusija vis labiau įsisiūbuoja. Argumentai už – gyventojų saugumas ir plėšrūnų sugrįžimas į žmonių gyvenamas teritorijas. Argumentai prieš – lokių populiacija dar nėra tokia didelė, kad reikėtų keisti tarptautinius susitarimus.
Lietuvoje stebima, kas vyksta kaimynystėje
Kol kas Lietuvoje nevyksta vieša diskusija dėl galimybės leisti ribotai medžioti lokius. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad, kitaip nei Latvijoje, Lietuvoje iki šiol nėra vykdomas sistemingas šios rūšies monitoringas. Tai reiškia, kad neturime tikslių duomenų nei apie lokių skaičių, nei apie jų paplitimą šalyje. Pagal turimą informaciją, rudųjų lokių populiacija Lietuvoje tebėra labai maža, o pavieniai atvejai daugiausia susiję su į Lietuvą atklystančiais individais iš Latvijos ar Baltarusijos.
Atsižvelgiant į tai, kad lokys yra pavojingas plėšrūnas, galintis lengvai nužudyti net suaugusį žmogų, pirmasis žingsnis neturėtų būti diskusija apie medžioklę, o visuomenės švietimas. Reikėtų daug daugiau kalbėti apie tai, kaip elgtis susidūrus su lokiu, kaip užtikrinti savo ūkių ir gyvenviečių saugumą, kaip elgtis vietovėse, kuriose užfiksuotas šios rūšies buvimas.
