VMVT: gyvūnų gerovės srityje jau matomi pozityvūs pokyčiai

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) tęsia susitikimus su socialiniais partneriais, atsakingais už gyvūnų gerovės priežiūrą Lietuvoje. Praėjusią savaitę, liepos 18 d., įvykusiame susitikime su Aplinkos ministerijos, Lietuvos policijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos bei atskirų miestų ir rajonų savivaldybių, skirtingų šalies gyvūnų globos organizacijų atstovais aptarti per paskutinius 6 mėnesius atlikti darbai, pasiekti gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo rezultatai ir kiti gyvūnų gerovės srities klausimai ir iššūkiai.

„Po pastarojo susitikimo su socialiniais partneriais, atsakingais už gyvūnų gerovę, pastebime puikių pokyčių – kai kuriose šalies savivaldybėse gyvūnų gerovės klausimai imti spręsti prioritetiškai. Savivaldybių administracijos jau tvirtina kompensavimo tvarkos aprašus, kuriuose nustatyta socialiai remtiniems asmenims už gyvūnų augintinių ženklinimą, registravimą, kastravimą ir vakcinavimą nuo pasiutligės kompensavimo tvarka. Kitose savivaldybėse sudarytos ir  veikia specialios darbo grupės spręsti gyvūnų gerovės klausimus. Tai rodo, kad bendradarbiavimas duoda vaisių – labai reikalingų sprendimų, efektyvių veiksmų ir apčiuopiamų rezultatų. Kartu su komanda tęsime pradėtą bendradarbiavimą ir skatinsime dar didesnius ir svarbesnius pokyčius gyvūnų gerovės srityje visoje Lietuvoje,“ – kalbėjo VMVT direktorė Audronė Mikalauskienė. Ji taip pat pažymėjo, kad susitikimo dalyviams pristatyta ir labai reikšminga naujiena apie pradėtą gyvūnų ženklinimo specialistų rengimą, kuris padidins šių paslaugų prieinamumą visoje šalyje. Gyvūnų ženklinimas – vienas svarbiausių prioritetų siekiant mažinti beglobių gyvūnų skaičių Lietuvoje bei tinkamai ištirti gyvūnų nepriežiūros atvejus. Siekdama prisidėti prie aktyvesnio gyvūnų ženklinimo ir registravimo, VMVT atlieka papildomą gyvūnų augintinių kontrolę kitų, pavyzdžiui, ūkinių gyvūnų ūkių patikrinimų metu. Jei ūkyje aptinkami gyvūnai augintiniai, patikrinama, ar jie suženklinti, registruoti.

VMVT Priežiūros departamento patarėja Diana Šutovienė pristatė, kad 2023 metais VMVT už įvairius pažeidimus konfiskavo 141 gyvūną, iš jų 125 gyvūnus augintinius ir 16 ūkinių gyvūnų, 2024 metais – 148 gyvūnus, iš jų 133 gyvūnus augintinius ir 15 ūkinių gyvūnų. Per pirmąjį 2025 m. pusmetį konfiskuota 70 gyvūnų augintinių. D. Šutovienės teigimu, nemažai nereglamentuotų klausimų reikalinga išspręsti konfiskuojant gyvūnus.

„Konfiskavimas – labai jautri ir greitų sprendimų reikalaujanti procedūra. Reikėtų paminėti, kad neatsakingai prižiūrimų gyvūnų vis mažiau nustatoma pas nelegalius veisėjus, pagrindine gyvūnų nepriežiūros problema išlieka pas socialinių įgūdžių stokojančius asmenis, kurie veda netvarkingą gyvenimo būdą, vadinamuosius „gyvūnų kaupikus“. Tokių žmonių namuose, kiemuose gyvūnai nekontroliuojamai dauginasi, gyvūnams dažniausiai nėra suteikiama reikalinga veterinarinė pagalba ar įprasta priežiūra. Savivaldybių įsitraukimas į tokių asmenų laiku identifikavimą galėtų užbėgti už akių beglobių ar netinkamai prižiūrimų gyvūnų skaičiaus didėjimui. Juk našta už beglobių gyvūnų priežiūrą, juos konfiskavus, tenka savivaldybėms, todėl veiksmai, kurie užkardytų tokios problemos atsiradimą, būtų naudingi pačiai savivaldybei,“ – pažymėjo Diana Šutovienė.

VMVT paragino savivaldybes sudaryti sutartis su veterinarijos gydytojais, kad tiek ūkiniams gyvūnams, tiek gyvūnams augintiniams būtų užtikrinta greita ir kvalifikuota veterinarinė pagalba 24/7. Tai dar vienas žingsnis link atsakingos ir humaniškos gyvūnų laikymo kultūros Lietuvoje.

„Pagal kompetenciją savivaldybių atstovai turi pasirūpinti konfiskuotų gyvūnų globa. Savivaldybės, kurios turi sudariusios sutartis su gyvūnų globos organizacijomis, tokius klausimus išsprendžia operatyviau. Problema vis dar išlieka neišspręsta tose savivaldybėse, kurios sutarčių su gyvūnų globos organizacijomis nėra sudariusios. Pasitaiko atvejų, kai tenka konfiskuoti ir 50 gyvūnų iš vieno laikytojo, taigi, neturint algoritmo savivaldybėje, tai tampa labai dideliu trukdžiu nedelsiant pasirūpinti skriaudžiamais gyvūnais. Susitikime paskatinome savivaldybių atstovus spręsti šį klausimą kaip įmanoma skubiau“, – kalbėjo VMVT Poveikio priemonių taikymo skyriaus vedėja Živilė Račkovskienė.

Diskusijų metu buvo aptarti keli svarbūs klausimai, susiję su gyvūnų gerovės politikos tobulinimu, t. y. galimi Gyvūnų augintinių registro patobulinimai, siekiant užtikrinti efektyvesnę duomenų apskaitą ir kontrolę.

Taip pat susitikime apsvarstyti sprendimo būdai, kaip tiksliau nustatyti kovinių ar pavojingų šunų veisles, pasitelkiant ekspertinį vertinimą, kuris padėtų išvengti netikslumų ir užtikrintų vienodą praktiką visoje šalyje.