Šalys turi ieškoti sprendimų rinkti kuo tikslesnius duomenis apie antibiotikų sunaudojimą gyvūnų gydymui

Asociatyvi nuotr. Asociatyvi nuotr.

iemet baigėsi Europos vaistų agentūros (EMA) įgyvendintas projektas - Veterinarinių antimikrobinių medžiagų suvartojimo priežiūra Europoje (angl. European Surveillance of Veterinary Antimicrobial Consumption – ESVAC). Įgyvendindamos šį projektą visos Europos šalys rinko ir teikė duomenis apie tai, kiek veterinarinių antimikrobinių medžiagų buvo parduota per tam tikrą laikotarpį. Šiemet, EMA paskelbė paskutinę ESVAC ataskaitą su 2022 m. duomenimis. Statistika rodo, kad Europos šalys gerokai sumažino veterinarinių antibiotikų pardavimą, o tai reiškia, kad sumažėjo žmonių ir gyvūnų atsparumo bakterijoms rizika. Remiantis 25 šalių duomenimis, 2011–2022 m. bendras veterinarinių antibiotikų pardavimas sumažėjo 53 proc. ir pasiekė žemiausią kada nors užfiksuotą lygį. 

ESVAC projekte dalyvavo visos ES valstybės narės, taip pat Norvegija, Islandija ir Šveicarija. Jau nuo 2011 metų rinkti duomenys ir atliktos analizės buvo pagrindas šalims priimti nacionalinius kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų planus ar kitas priemones, kuriomis skatinamas racionalus ir atsakingas antimikrobinių medžiagų naudojimas.  

Nors renkami statistiniai pardavimų duomenys teoriškai rodo antimikrobinių medžiagų vartojimo naudojimą,  EMA pabrėžia, kad vaistų pardavimas dar nepatvirtina jų sunaudojimo fakto. Nuo kitų metų Europos Sąjungos šalis ruošiamasi įpareigoti ieškoti sprendimų pradėti rinkti ir teikti duomenis apie antimikrobinių medžiagų naudojimą gydant galvijus, kiaules ir vištas - tai yra dažniausiai į maisto grandinę teikiamiems gyvūnams. Vėliau ruošiamasi įtraukti ir kitus naminius paukščius, ožkas, avis, žuvis, arklius, triušius kitus gyvūnus.  Nuo 2030 m. rengiamasi rinkti stebėsenos duomenis apie antimikrobinių medžiagų naudojimą gyvūnų augintinių gydymui.  

“Pritariame šiai idėjai. Besaikis ir netinkamas antibiotikų naudojimas skatina bakterijų atsparumo vystymąsi ir didėjimą. Vis daugiau antimikrobinių medžiagų tampa nebeveiksmingos prieš tam tikrus sukėlėjus.  Manau tokių tikslingų duomenų rinkimas padės geriau stebėti situaciją gyvūnų ūkiuose ar tarkime, pagal laikomų gyvūnų skaičių nėra naudojama per daug antimikrobinių medžiagų ir ar jų naudojimas yra tinkamas. Šių duomenų rinkimui įgyvendinti planuojame tobulinti veterinarinių vaistų apskaitos informacinę sistemą, rengti mokymus ir šviesti ne tik veterinarijos gydytojus apie atsakingą antimikrobinių medžiagų naudojimą. Kiekvienas asmuo, naudojantis, konsultuojantis ar skiriantis antimikrobines medžiagas, turi prisiimti atsakomybę ir neieškoti lengviausių ir greičiausių kelių iškylančioms problemoms spręsti. Tik tokiu būdu ir gyvūnai, ir visuomenė bus apsaugota nuo labai sudėtingų sveikatos problemų”, - apie EMA iškeltus prioritetus kalbėjo VMVT Veterinarinių vaistų ir pašarų skyriaus vedėja Kristina Janulevičienė.  

Lietuvos antimikrobinių medžiagų pardavimų duomenys nuo 2010 iki 2022 metų, gana svyruojantys, tačiau juos apibendrinus nuo 2010 m – 2022 antimikrobinių medžiagų pardavimai sumažėjo 10,8 proc (1 pav. žemiau):  

VMVT

Video