Ar po rudens mugės jau galutinai atsisveikinsime su vasara

Po permainingos vasaros, kai saulėti ir šilti orai retai kada kiek ilgiau užtrukdavo, kalendorinio rudens pradžia mums pažėrė gražių dienų. Buvau įsitikinęs, kad bent šio rudens pradžia vasariškų orų nebekartos. Kaip jau buvo keletą pastarųjų metų. Ir štai rugsėjo 6 d. buvo pagerintas nuo 1954 m. laikęsis dienos šilumos rekordas – 29,9 laipsniai Druskininkuose. Reikia skaitytojams priminti, kad ši kalendorinė vasara buvo vėsiausia nuo 2017 m. O kodėl ji buvo vėsiausia, nesunku paaiškinti. Mat dažni lietūs automatiškai keliais laipsniais numušė temperatūros vidurkius.

Įpusėjus rugsėjui, praktiškai jau galima įvertinti, kas užderėjo, o kas ne, o dar svarbiau – kaip pavyko sudoroti ir sandėliuoti į aruodus lauko gėrybes. Visi pritaria, kad šie metai žemės ūkiui buvo vieni iš prasčiausių. Šiemet lengviau išvardinti, kokia kultūra normaliai užderėjo, negu kultūras, kurioms sąlygos derėti buvo nepalankios. Sakyčiau, mažiausiai orai pakenkė šilauogėms, rudeninėms remontantinėms avietėms, bet bent porą savaičių vėluojant jų derėjimo pradžiai, didelė dalis aviečių nesuspės išnaudoti viso derliaus potencialo. 

Vis dėlto, mums svarbiau pagrindinės kultūros mitybai, nes be šilauogių ir aviečių galima išsiversti, o be grūdinių kultūrų, bulvių, morkų ir kitų daržovių – vargiai. Minėtos kultūros bene labiausiai ir nukentėjo dėl permainingų orų. Ne veltui šalies mastu dėl užsitęsusio lietingo laikotarpio buvo paskelbta ekstremali situacija. Žinoma, ne visi regionai vienodai nukentėjo, daugiau atskiros vietovės. Sakyčiau, mūsų regionas, ko gero, palyginus su kitais nukentėjo mažiausiai.

Gyvulininkystės sektoriaus ūkininkai, tikriausiai, labai nesiskundžia buvusia bloga vasara, nes pašarų, itin žaliosios masės, neturėjo trūkti. Kiaulių ūkyje vis dar atsiranda afrikinio maro židinių, šiemet užfiksuoti jau 6  AKM atvejai., o paukštininkystės sektoriuje įsigalėjo salmoneliozė ir nemaža dalis pirkėjų atsisako (-ė) pirkti valdiškų kiaušinių ir renkasi kaimišką produkciją. Gana aukštos žaliavinio pieno supirkimo kainos, rugpjūtį  vidutinė kilogramo kaina buvo 48,3 cento. Šiemet, kaip seniai jau buvo, labai prasti metai bitynų savininkams, nemaža dalis bitininkų jau išpardavė šių metų medų ir realizuoja pernykštį.

Nors pagrindiniai lauko darbai baigti arba baigiami, bet ilsėtis dar ne laikas. Nukasus bulves, dirvas reikėtų skubiai rugiais apsėti, jie gerokai pagerina dirvožemio struktūrą, neleidžia įsigalėti piktžolėms. Tinka ir garstyčios, o ši savaitė yra tam palanki, nes palijo. Reikia suskubti ir braškes persodinti, pasirūpinti šilauogėmis po derliaus, stebėti, kad netrūktų drėgmės, nes būsimas šilauogių derlius, kaip ir braškių, didele dalimi priklauso, kaip iš rudens bus pasistengta.

O gamtoje jau stipriai ryškėja rudenio motyvai. Labiausiai į akį krito ankstyvas obelų lapų kritimas, prasidėjęs dar nuo rugpjūčio vidurio. Paprastai, natūraliomis įprastinėmis sąlygomis, kai vaisiai nukrenta ant žemės, tik po to lapai krenta, užklodami juos tarsi patalais, kad galėtų kitais metais išdygti nauji medeliai, nauja generacija. Taip nutiko šiemet ir graikiniams riešutmedžiams: pirma lapai nyksta, krenta, o vėliau ir riešutai, kurių šiemet retas medis derėjo. Tai galima paaiškinti, kad susprogę pumpurai buvo stipriai pašaldyti kandžių šiųmečių šalnų, buvo silpni, puolė įvairios ligos, kenkėjai. Tik lazdynai gerai atlaikė pavasarines šalnas, bet jiems labai kenkė rudasis puvinys (moniliozė), riešutinis straubliukas. 

Kas natūralioje gamtoje gerai derėjo? O gi spanguolės tuose raistuose, kur nužydėjo po šalnų. Šį sezoną miškai dosniai dalino (-a) grybus. Tai galima spręsti iš ką tik pasibaigusios grybų šventės Zervynose, kur grybautojų komandos per 3 val. surinko net 277 kg valgomų grybų. Pernai visos komandos prigrybavo berods tik 25 kg. (nežinia kodėl, bet kai kurie mūsų krašto miškai šiemet, grybams itin palankią vasarą, grybų gausa ir įvairove neklestėjo (-i) – red.). Mažai dygo baravykų.   .

Pagaliau šį savaitgalį Ignalinoje ūš rudeninė mugė, bus proga pamatyti, kokios gamtos gėrybės bus siūlomos ir kokias kainas prekeiviai mums diktuos. Belieka tikėti, kad bus geras oras, bus daug apsilankiusių ir prekeivių. Tik vėl lipam ant to paties grėblio – tą pačią dieną mugė vyks ir Švenčionyse.