Geriausias logiškas patarimas tokiu atveju būtų „nepirkti iki šilumos“, jei kalbame apie daugiamečių augalų sodinukus ir šakniastiebius. Tačiau būna, kad žiemos metu medelynuose pasitaiko tokios retos gėlių veislės ir tokie stambūs egzemplioriai, kad tiesiog neįmanoma atsispirti. Juo labiau, kad iki pavasario juos tikrai išgraibstys kiti.

Tuomet sodininkui padės gudrybės, išbandytos per daugelį metų ir leidžiančios išsaugoti sodinuką mėnesį ar net du, kol dirva ir oras pakankamai sušils sodinimui. Laikymui daug svarbos turi įsigyto sodinuko būsena – ar jis dar miega, ar jau pabudo iš ramybės stadijos.

Miegančių daugiamečių gėlių sodinukų laikymas

Lengviausia išsaugoti dar nepabudusį iš ramybės būsenos daugiametį sodinuką. Nes jo pumpurai dar neišsiskleidė, lapų ir žiedkočių nėra, pati šaknis tanki, be raukšlių.

Iškart po pirkimo apžiūrėkite sodinuką ir, jei reikia, pašalinkite nulūžusias šakeles ir papuvusias šakneles. Pjūvių vietas apdorokite fungicidu. Į plastikinį maišą įdėkite savadarbį substratą - sudrėkintas durpes, durpių samanas, pjuvenas ir įdėkite į šį maišą sodinuką šaknimis į substratą. Pats maišas su visu šiuo “gėriu” dedamas į šaldytuvą (geriau į daržovių skyrių) ar į kitą namų vietą, kurioje yra žema, bet stabili teigiama temperatūra (ne aukštesnė nei 10° C).

Kas savaitę maišus su sodinukais reikia tikrinti, ar juose neatsirado pelėsio, puvinio. Maišų vidų rekomenduojama vėdinti ir, jei reikia, pakeisti substratą.

Daugumos daugiamečių gėlių miegančius sodinukus pakanka laikyti namuose, kol lauke ištirps sniegas ir įšils viršutinis žemės sluoksnis. Tuomet sodinukus kartais sodiname tiesiai į drėgną žemę lauke, o iš viršaus dengiame stora agroplėvele. Jeigu sodinimo duobutės sode nebuvo paruoštos rudenį, sodinukus galima laikinai užkasti nuožulnioje padėtyje šešėlinėje sodo dalyje, kur daugiau pavėsio, o vėliau, balandį-gegužę, persodinti į nuolatinę auginimo vietą.

Pabudusių daugiamečių gėlių sodinukų laikymas

Jei įsigijote sodinuką arba auginį, o jis jau pradėjo augti, ataugino lapus ar net žiedkočius, šaltyje jo išsaugoti nepavyks. Vienintelis galimas sprendimas yra skubus sodinimas į vazoną namuose, tačiau ir čia ne viskas taip paprasta.

Kurpelės, alūnės, peleninės pelargonijos, eleboro, sibirinių vilkdalgių (irisų veislė), flioksų ir ežiuolių sodinukai turi būti ne tik atsargiai perkelti į didelį konteinerį (jeigu jie su žemės grumstais ant šaknų), bet ir perkelti į pavėsį iki gegužės. Minėtos gėlės geriau vystosi, jei pradeda dygti esant +3-5° C temperatūrai ir vidutiniam oro drėgnumui. Gegužę jos pasieks tinkamą dydį ir lengvai prigis žemėje po persodinimo lauke.

Pratinti prie saulės spindulių sodinukus reikia palaipsniui. Grūdinimui skirkite bent vieną savaitę, o gėlynus su sodinukais pirmam laikui vertėtų pritemdyti, sukurti šešėlį.

Bet jei pradės dygti rožės, auskarėliai, viendienės, melsvės (hostos), teks rasti joms vietą ant palangės. Jų sodinukai atsargiai pasodinami į talpesnį konteinerį (visa šaknų sistema turi būti ištiesinta ir užkasta). Prieš tai šaknys apžiūrimos, prireikus apkarpomos ir apdorojamos augimo stimuliatoriais pagal instrukciją.

Vazonuose laukiantiems pavasario pabudusiems daugiamečių gėlių sodinukams pakanka tik minimalios priežiūros, tręšti jų nereikia, tik reguliariai sudrėkinti dirvą, kad žemės grumstas neperdžiūtų. Užtat dėl besiformuojančių žiedkočių sodininkų nuomonės skiriasi. Vieni žiedkočius palieka ir turi nors ir silpną, bet ankstyvą žydėjimą ir tikslų supratimą, kokia veislė buvo įsigyta ir ar ji atitinka nurodytas savybes. O kiti žiedkočius pašalina, kad augalas nešvaistytų jiems jėgų, o stiprintų šaknų sistemą.

Pabudusius daugiamečių sodinukus verta sodinti į žemę lauke stabilaus pavasario metu, tik po to, kai praeis grįžtančių šalnų grėsmė.