Copa-Cogeca: Pramoninių teršalų direktyva kelia grėsmę Europos šeimos ūkiams

Karvės. NMA nuotr. Karvės. NMA nuotr.

Europos ūkininkų ir kooperatyvų organizacijos Copa ir Cogeca viešai pareiškė rimtą susirūpinimą dėl Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos (IED) peržiūros, kuri šiuo metu svarstoma Europos institucijose. Pasak organizacijų, direktyvos taikymo išplėtimas gali turėti neigiamų padarinių tūkstančiams mažų ir vidutinių šeimos ūkių visoje Europos Sąjungoje – ypač kiaulių ir paukščių augintojams.

 Nuo pramonės iki šeimos ūkių – per plati taikymo apimtis

IED direktyva iš pradžių buvo skirta reguliuoti didelius pramonės taršos šaltinius, tokius kaip energetikos ar chemijos įmonės. Tačiau naujajame peržiūros projekte numatoma, kad ji būtų taikoma ir žemės ūkiui, įtraukiant net ir nedidelius šeimos ūkius, kurių veikla pagal apimtis nėra prilyginama pramoninei gamybai.

Pasak Copa-Cogeca, tai gali reikšti, kad tūkstančiai ūkių turės įvykdyti sudėtingus ir brangius aplinkosauginius reikalavimus, kurių įgyvendinimas reikalautų didelių investicijų ir administracinių pajėgumų, dažnai viršijančių mažų ūkių galimybes.

„Negalime leisti, kad šeimos ūkiai būtų traktuojami kaip taršūs pramoniniai objektai. Tai nei teisinga, nei proporcinga“, – teigiama Copa-Cogeca pranešime.

Ginčytina gyvulių vienetų (GSV) metodika 

Didžiausią pasipiktinimą ūkininkų bendruomenėje sukėlė nauja gyvulių sąlyginių vienetų (GSV) skaičiavimo metodika, kuri pakeitė iki tol naudotą ūkių vietų skaičiavimo principą. Pasak Copa-Cogeca, šis pokytis iškreipia realią ūkio taršos situaciją ir neproporcingai padidina daugelio šeimos ūkių „taršos rodiklius“, taip priskiriant juos prie pramonės įmonių kategorijos. Tokia metodika, anot organizacijos, ypač nepalanki kiaulių ir paukščių augintojams, kurie dirba efektyviai, tačiau neturi didelių rezervų investicijoms į papildomą infrastruktūrą ar monitoringą.

Grėsmė Europos konkurencingumui

Copa-Cogeca įspėja, kad taikant pramonės įmonėms skirtus standartus šeimos ūkiams, bus nesumažintas taršos kiekis, o priešingai – sumažinta vietinė gamyba, padidės maisto importas iš trečiųjų šalių, kuriose galioja daug švelnesni aplinkosaugos reikalavimai.

Tai, pasak organizacijos, pakenktų Europos žemės ūkio konkurencingumui ir dar labiau priklausytų nuo importo, kuris dažnai neatitinka ES tvarumo standartų. „Tai ne klimato sprendimas, o rizika prarasti Europos maisto gamybos savarankiškumą“, – teigia Copa-Cogeca atstovai.

Raginimas Komisijai ieškoti realių sprendimų

Copa ir Cogeca paragino Europos Komisiją iš esmės peržiūrėti direktyvos taikymo sritį ir užtikrinti, kad žemės ūkis nebūtų vertinamas pagal pramonės logiką.
Organizacijos kviečia bendradarbiauti su ūkininkų sektoriaus atstovais, kad būtų sukurti realistiški, proporcingi ir įgyvendinami sprendimai, skatinantys tvarumą, o ne ūkio veiklos mažinimą.

„Tvarumas turi būti pasiekiamas kartu su ūkininkais, o ne jų sąskaita“, – pabrėžia Copa-Cogeca.

***

Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos (IED) peržiūra yra Europos žaliojo kurso dalis. Jos tikslas – griežčiau kontroliuoti teršalus ir skatinti tvarų išteklių naudojimą. Vis dėlto žemės ūkio sektoriaus atstovai teigia, kad dabartinis Komisijos požiūris pernelyg technokratinis, o tikras poveikis aplinkai nebus pasiektas, jei žlugs vietos ūkininkavimas.

Žemės ūkio rūmai

Video