Paprikų pikavimas - už ir prieš

Paprikos daigų pikavimas reikalingas norint kiekvieną paaugusį daigą persodinti į atskirą indą su maistinga žeme. Tai leidžia kiekvienam pikuotam “individui" gauti daugiau erdvės šaknų sistemai, daugiau maistinių medžiagų, o tai savo ruožtu skatina sveiką augimą ir vystymąsi.

Daugelis daržininkų paprikas laiko gana kaprizingu ir išlepintu šilumamėgiu augalu, kuris blogai toleruoja pikavimą, nes net ir menkas šaknelių pažeidimas neatsargiai pikuojant gali turėti negatyvių pasekmių tolesniam augimui. Tai tiesa, tačiau tai tik reiškia, kad pikavimo procedūrą reikia atlikti atidžiai ir protingai. Skirtingai nuo paprikų pikuojami pomidorų daigai jaučiasi linksmiau, bet paprikų daigai reaguoją jautriai.

Jeigu paprikų daigų nepikuoti, tuomet daigykla daigams-paaugliams tampa per maža, ankšta ir siaura. Jų šaknys, augdamos kartu vienoje ankštoje daigykloje, ilgėja ir persipina tarpusavyje. Tuo apsunkinamas vėlesnis daigų persodinimas į lysvę lauke, nes perkeliant juos į nuolatinę auginimo vietą gali būti pažeista persipynusių šaknų sistema. Nuo to paprikos gali blogai augti, silpnai vystytis arba net mirti. Todėl paprikos daigų pikavimas leidžia turėti stiprius ir sveikus augalus, kurie geriau pakenčia persodinimą ir duoda kokybišką derlių.

Pikavimo esmė yra užtikrinti, kad didėjanti augalo šaknų sistema palaipsniui įsisavintų vis didesnius dirvožemio plotus ir pratintųsi prie naujos augimo terpės ir sąlygų. Tačiau verta žinoti, kad paprikos neigiamai perneša bet kokius šaknų pažeidimus ir ilgai atsistato po persodinimo, todėl pikuoti jas reikia labai atsargiai.

Galima auginti paprikų daigus ir be pikavimo, bet...

Tarp daržininkų dažnai girdisi nuomonė, kad paprikos prastai perneša pikavimo procedūrą, vadinasi, geriau jas auginti visai nepikuojant ir nerizikuojant pažeisti šaknelių bei kelti augalėliams stresą.

Iš esmės galima auginti paprikų daigus be pikavimo – bet žymiai erdvesniame konteineryje-daigykloje. Norint tai padaryti, reikia nuo pat pradžios pasėti paprikų sėklas į atskirus, gana didelius talpius indus (400–500 ml), kad kiekvieno paaugusio daigo šaknims vėliau nestokotų vietos. Po to, kai daigai šiek tiek paauga, rekomenduojama palikti stipriausius ir perspektyviausius iš jų, o likusius silpnesnius ir atsilikusius verčiau pašalinti. Toliau galima auginti ir prižiūrėti paliktus nepikuotus stipruolius lygiai taip pat, kaip pikuotus daigus.

Auginant paprikas be pikavimo daržininkui reikia iš anksto morališkai nusiteikti, kad tokie nepikuoti daigai augs lėčiau už pikuotus.

Nepikuoti paprikų daigai vystysis nelabai greitai, kadangi jaunos šaknys užpildo daigyklą labai lėtai, o neįsisavintas dirvožemis daigykloje rūgs veltui. Dar teks atidžiai stebėti ir kontroliuoti dirvos permirkimą.

Kaip pikuoti paprikų daigus

Paprikas pradedame pikuoti 2 tikrųjų lapelių fazėje ir 2-3 skilčialapių. Kai pradeda formuotis pirmoji tikrųjų lapų pora – laikas ruoštis pikavimui.

Nuo paprikų sėklų sėjimo turėtų praeiti vidutiniškai 4-5 savaitės. O jei skaičiuoti nuo daigų atsiradimo momento – turi praeiti apie 3 savaites (daigams atsirasti dažniausiai užtrunka apie 1-1,5 savaitės). Tiesa sakant, laikotarpius skaičiuoti ne itin čia verta – svarbiau yra daigų būklė ir 2 tikrųjų lapelių buvimas.

Paruoškite naują dirvinę terpę, lygiomis dalimis sumaišydami durpes, smėlį ir puvenas (arba humusą). Įpilkite truputį medžio pelenų, kad pagerintumėte dirvožemio maistingumą.

Atsargiai paimkite paprikos daigą už lapelių (bet ne už stiebelio) ir kuo švelniau ištraukite augalą iš seno konteinerio kartu su dirvos grumstu ant šaknų. Konteinerį tuo metu geriau laikyti apverstą. Kiti rekomenduoja tiesiog mediniu šaukštu pasemti daigą su šaknimis iš senos daigyklos.

Perkelkite daigą į naują daigyklą su žeme, palikdami jį tame pačiame lygyje kaip ir anksčiau. Įsitikinkite, kad augalo šaknys nėra pažeistos. Pripilkite naujos žemės.

Kelias kitas dienas laistykite pikuotus daigus, tuo padėdami jiems neutralizuoti persodinimo stresą. Vera palaikyti dirvos drėgnumą, bet ne pernelyg didelį.

Paprikų daigyklą dėkite šviesioje vietoje, tačiau vengiant tiesioginių saulės spindulių. Vėliau palaipsniui galima didinti saulės šviesos kiekį, kurią daigai gautų kiekvieną dieną.

Teisingai pikuoti paprikų daigai prisitaiko prie naujos dirvos ir sąlygų.