Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tvirtina, kad Europos Centrinis Bankas (ECB), didindamas bazines palūkanų normas, vykdo „palūkanų normų normalizaciją“. Pasak jo, nors paskutinį dešimtmetį vyravo neigiamos palūkanų normos, tokia situacija buvo išskirtinė, kadangi įprastai palūkanų normos yra teigiamos.

„Iš tikrųjų daug kalbame apie palūkanų normų padidėjimą, kaip pokytį. Bet nevertiname remdamiesi nuo taško, nuo kurio buvo pajudėta. O pajudėta buvo iš neigiamų palūkanų normų teritorijos. Būtent tokia situacija ir nėra normali. Iš tikrųjų, kaip ir komunikuoja ECB, dabar vyksta palūkanų normų normalizacija. Mes dabar grįžtame į normalią situaciją, kur palūkanų normos dabar yra teigiamos“, – „Žinių radijui“ aiškino G. Šimkus.

LB vadovas taip pat laikosi nuomonės, kad keliamos palūkanų normos neturėtų sukelti problemų asmenims pasiėmusiems paskolas, kadangi bankai privalo tikrinti gavėjus dėl jų mokumo, palūkanų normoms pasiekus netgi 5 proc.  Negana to, pasak G. Šimkaus, komerciniai bankai taip pat yra skatinami atsižvelgti į galimai prastėjančią Lietuvos piliečių finansinę padėtį.

„Kiekvienas paskolos gavėjas yra tikrinamas dėl savo galimybės grąžinti paskolą, įskaitant ir prie 5 proc. palūkanų normos. Ir tai yra privalomas reikalavimas. Jeigu susiduriama su sunkumais, taip, yra galimybė gauti 3 mėn. atostogas. Ir mes raginome bankus atsižvelgti į šia sunkesnę situacija ir ieškoti lankstesnių sprendimų. Ir turime patikinimą, kad bus atsižvelgiama į tai, jeigu kažkurių skolininkų situacija pablogės“, – tikino LB valdybos pirmininkas.

„Iš savo perspektyvos mes nematome, kad kažkaip būtų reikšmingai padidėjęs neveiksnių paskolų portfelis arba išaugęs nemokių klientų skaičius“, – pridūrė jis.

Galiausiai G. Šimkus priminė, kad palūkanų normų kėlimas yra reikalingas siekiant sumažinti infliaciją. Ir nors tai, pasak jo, neigiamai paveiks 16 proc. paskolas paėmusų Lietuvos žmonių, tai yra geriau negu tolesnis infliacijos augimas, kuris daro įtaką visiems gyventojams.

„Palūkanų normos yra pagrindinė centrinių bankų priemonė kovoti su infliacijos ugnimi, nes būtent infliacija paveikia mūsų visų ekonomikos dalyvių, mūsų visuomenės perkamąją galią. Taip, paskolas yra paėmę 16 proc. Lietuvos visuomenės, bet infliacija veikia visus, ji paveikia visų santaupas. Infliacija pakerta ilgalaikį ekonomikos augimo pamatą. Ir būtent su ja kovoti yra svarbu dabar. Nes paskui, jeigu bus uždelsta, deja, bet istorinė patirtis ir praktika rodo, kad tenka palūkanų normas didinti ir dar daugiau“, – tvirtino G. Šimkus

ELTA primena, kad Europos centrinis bankas (ECB) vasario pradžioje pranešė vėl padidinęs palūkanų normas, šįkart – dar 0,5 proc.

Šis ECB Valdančiosios tarybos žingsnis atitiko ekonomistų lūkesčius. Dabar trys pagrindinės normos yra 2,5–3,25 proc. intervale.

Nors pastaruoju metu euro zonoje stebimi teigiami ženklai, infliacijai tolstant nuo spalį pasiekto piko ir gruodį užfiksavus ekonomikos augimą, bankas nurodė, kad ir toliau „stabiliai“ didins palūkanų normas, kurios kitame tarybos susitikime kovą esą bus pakeltos papildomais 50 bazinių punktų.

ECB pridūrė, kad po kito normų padidinimo imsis sprendimų dėl tolesnio pinigų politikos kurso.

Nors infliacija euro zonoje pastaruoju metu mažėja ir sausį sudarė 8,5 proc., ji vis vien gerokai viršija ECB nustatytą 2 proc. tikslą.

ECB palūkanas padidino jau penktame Valdančiosios tarybos posėdyje iš eilės. Ankstesniajame taip pat buvo susitarta dėl 0,5 proc. prilygstančio pakėlimo. Tačiau prieš tai bankas palūkanas du kartus padidino po 0,75 proc.