INVL grupės vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad Lietuvos banko (LB) ir Finansų ministerijos pasiūlytos priemonės papildomai apmokestinti pernai išaugusius bankų pelnus būtų politiškai naudingos. Bet, pasak jos, tokių metodų naudojimas taip pat turi ir nepaminimų rizikų, tokių kaip rinkos situacijos iškraipymai.

„Tai čia jau politiškai ir populistiškai naudingas ir palankus teigimas. Nes vienu šūviu ir tuos blogiečius visuomenės akyse, skandinaviškus bankus, nubausime. Ir kartu šiam kilniam tikslui, tai būtent krašto apsaugai skirsime papildomų lėšų“, – teigia I. Genytė-Pikčienė.

Visgi, pasak INVL ekonomistės, toks bankų „mokestinis baudimas“ gali atbaidyti galimus naujus komercinius bankus nuo atėjimo į Lietuvos rinką. Taip pat, anot jos, įvedant šias priemones reikėtų labai atidžiai atsižvelgti į laiką, kadangi aukšti bankų pelnai yra išskirtinės situacijos rezultatas.

„Iš kitos pusės yra tame ir rizikų. Nes bankų sistemai ypatingai siekiant pritraukti naujų žaidėjų, toks mokestinis baudimas, tokie rinkos situacijos iškraipymai, palyginti su kitais sektoriais ir panašiai nėra palanku. Ir galbūt tas laikinumas ir pateisintų tokį žingsnį, kadangi tie aukšti pelnai yra netipinės situacijos pasekmė. Tai tas laikinas mokestis būtų pasekmių suvaldymas“, – teigė ji.

Galiausiai ji įspėjo, kad norint įvesti šiuos papildomus mokesčius reikia atsižvelgti į teisinį aspektą tam, jog dėl to nekiltų teisiniai nesutarimai.

„Matyti reikės labai detalių diskusijų, su pačia sistema ir teisininkais, kad nebūtų paskui valstybei tam tikrų teisinių disputų ir problemų“, – paminėjo I. Genytė-Pikčienė.

Lietuvos banku asociacijos prezidentė: bankai yra savo skaidrumo įkaitai

Tuo tarpu Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė teigia, kad šiuo metu dar yra anksti matyti ar bankų pelnai iš tikro galėtų siekti apie 1 mlrd., ko neatmeta Lietuvos bankas. Todėl, pasak jos, apie priemones papildomai apmokestinti išaugusius bankų pelnus, kalbėti dar anksti.

„Tai turbūt ta diskusija yra daugiau ateities. Nes dabar esame vasario pradžioje ir norėtųsi galėti prognozuoti ateitį labai tiksliai. Tačiau tos makroekonominės valstybės prognozės yra kas ketvirtį atnaujinamos. Ir mes suprantame, kad ir makroaplinka ir geopolitinė aplinka nėra taip lengvai prognozuojamos, tai negalime nei patvirtinti, nei paneigti to milijardo skaičiaus“, – aiškino E. Čipkutė.

Bankų asociacijos prezidentė taip pat akcentavo, kad Europos Centrinis Bankas bazinių palūkanų normų didinimo (kas lėmė ir aukštesnes tarpbankines palūkanų normas „Euribor“ bei didesnius bankų pelnus) netęs „amžinai“.

„Sakykime, kad situacija iš tikrųjų šiuo metu yra unikali, nes šiuo metu yra kylantis „Euribor“. 10 metų gyvenome nulinio arba labai mažų „Euribor“ palūkanų sąlygomis. Tačiau ta situacija nesitęs amžinai. Tad kai Euribor kris, bus atvirkštiniai procesai. Kada tai bus, niekas negali prognozuoti“, – tvirtino ji.

Galiausiai, E. Čipkutė pažymėjo, kad bankai yra „savo skaidrumo įkaitai“, esą bankų pelnai auga panašiai kaip ir kitų verslo sričių, tačiau būtent bankų sektorius yra taip išskiriamas visuomenės ir institucijų, nes veikia skaidriai.

„Sakyčiau, kad bankai yra savo skaidrumo įkaitai. Nes retas verslas taip skaidriai informuoja visuomenę apie savo veiklos rezultatus. Kiekvieną ketvirtį visi bankai skelbia savo rezultatus ir savo pelną, taip pat Lietuvos bankas skelbia apibendrintą sektoriaus rezultatą“, – kalbėjo ji.

„Ta turto grąža pas bankus nėra didžiausia ar smarkiai didesnė už kitų sektorių. Tiesiog kitų sektorių verslai ne taip greitai ir dažnai skelbia rezultatus, tad bankai labiau matomi“, – aiškino E. Čipkutė.

ELTA primena, kad pagrindiniai Lietuvoje veikiantys bankai – „Swedbank“, „SEB“ ir „Luminor – 2022 m. fiksavo pelno augimą.

 „Swedbank“ pelnas Lietuvoje 2022 m. siekė 143 mln. eurų ir buvo 64 proc. didesnis lyginant su 2021 m.

„Luminor“ pelnas visose Baltijos šalyse pernai siekė 124,7 mln. eurų ir buvo 67 proc. aukštesnis nei metais anksčiau.

„SEB“ pernai spalio pabaigoje skelbė, kad 2022 m. sausį–rugsėjį uždribo 113,8 mln. eurų grynojo pelno arba 26 proc. daugiau nei analogišku metu 2021 m.