Albanijos ūkininkai siekia aprūpinti Europą egzotiniais vaisiais
Keičiantis klimatui Albanijos ūkininkai imasi auginti egzotinius vaisius Europos rinkai – pasifloras, gvajavas, drakono vaisius, raguotuosius melionus. Nedidelis ilgamečio agronomo Iraklio Škozos ūkis centrinėje Albanijos dalyje – tarsi rojaus sodas po saule prie Adrijos jūros. Oro temperatūrai kasmet vis kylant, 75-erių metų vyras teigė sumanęs paįvairinti savo veiklą dar 2019 m., nors jo bendraamžiai jau seniai būtų išėję į pensiją.
Iš pradžių jis parsivežė sėklų iš Afrikos ir Amerikos ir pasėjo jas dviejų hektarų sklype. Paaiškėjo, kad visi augalai puikiai prisitaikė prie šilto vietos klimato.
Pajūryje esančiame Divjakės regione driekiasi daugybė hektarų dirbamos žemės. Kadaise šiame regione buvo sukaupiami didžiausi Albanijos grūdų aruodai. Šiandien čia ūkininkai augina daržoves ir arbūzus vietos rinkai ir eksportui.
Šiltėjanti planeta
Bėgant laikui ūkiai susidūrė su sunkumais dėl vis kylančios oro temperatūros ir augantis darbuotojų trūkumas – per dešimtmetį nedidelėje 2,7 mln. populiaciją turinčioje Balkanų šalyje gyventojų sumažėjo 400 tūkst.
„Egzotiniams vaisiams reikia mažiau vandens ir priežiūros, todėl gamybos sąnaudos yra mažesnės“, – sako I. Škoza.
Albanijai būdingas Viduržemio jūros klimatas, išsiskiriantis karštomis, sausomis vasaromis ir švelniomis žiemomis, pasikeitė dėl visuotinio atšilimo procesų.
2022 m. atliktas tyrimas nustatė prognozę, kad iki šimtmečio pabaigos vidutinė temperatūra Vakarų Balkanuose pakils nuo 3,5 iki 8,8 laipsnio Celsijaus, jei ir toliau bus išmetamas vidutinis arba didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.
„Tikėtina, kad karščio bangos pakenks pasėlių derliui, ypač Albanijoje, kur vasaromis vidutinė temperatūra yra aukščiausia“, – teigia Leibnico pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalių žemės ūkio plėtros instituto mokslininkai Danielis Mülleris ir Maxas Hofmannas.
Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės indėlis į Albanijos bendrąjį vidaus produktą (BVP) 2020 m. sudarė 19 proc.
Tačiau klimato kaita nebūtinai bus pražūtinga, pasak I. Škozos, jei žmonės prisitaikys ir pasinaudos jos teikiamais pranašumais. Jis tvirtina, kad Albanijos ūkininkams reikėtų išnaudoti palankaus klimato galimybes ir auginti daug egzotinių vaisių.
„Šie vaisiai labai paklausūs Europos rinkoje, bet jie atkeliauja iš toli – Lotynų Amerikos, Pietryčių Azijos, Naujosios Zelandijos, Australijos“, – pastebi ūkininkas.
Atgabenti egzotinius vaisius į Europą kainuoja ne tik finansiškai. Pasak agronomo Altino Hilos, iš Albanijos vaisiai atvežami būtų ir pigesni, ir šviežesni.
Divjakėje jau keletą metų dirbantis gamybos vadybininkas iš Šiaurės Makedonijos Vasilas Nikolovskis atkreipė dėmesį, kad Europos rinkose parduodamos papajos skinamos dar žalios, vėliau atvežamos į žemyną, kur dirbtinai nokinamos. „Čia jos gali sunokti ant medžių“, – tvirtino jis.
„Albanija yra pajėgi patenkinti Europos rinkos poreikius. Eksportuodama egzotinius vaisius šalis galėtų pasiekti 100-200 mln. eurų apyvartą per metus“, – pridūrė vadybininkas.
Gausus derlius
I. Škoza jau tiekia Europos rinkoms drakono vaisius, pasifloras ir iš Lotynų Amerikos kilusias vadinamąsias melionines kriaušes (ežines kiauliauoges). Kartu su kitais Divjakės regiono ūkininkais jis neseniai išsiuntė 30 tonų afrikietiškų raguotųjų melionų pirkėjams Kroatijoje. „Ir šių metų derlius, atrodo, bus gausus“, – sakė jis, pažvelgęs į pumpurus ant drakono vaisių žiedų.
Už 55 kilometrų į vakarus, netoli ketvirto pagal dydį Albanijos Elbasanio miesto, ūkininkas Lulzimas Bullaris pradėjo auginti kivius. „Aukšta temperatūra nesiskundžiame, pastaruosius dvejus metus auginti kivius buvo palaima“, – stovėdamas 40 hektarų sodų sklype jis sakė AFP.
Beveik visi L. Bullario auginami kiviai iškeliauja į Šveicariją ir Nyderlandus. Neseniai ūkininkas išskyrė 15 hektarų plotą ir figmedžiams iš Šiaurės Afrikos auginti. Šie medžiai yra itin atsparūs švelniam žiemos klimatui. „Sėkmė šypsosi drąsiems, o norint ją pagauti, būtina bėgti“, – sakė albanas.
