Mažiau biurokratijos – daugiau pasitikėjimo: ūkininkai ir miškininkai yra Europos bioekonomikos variklis

Spalio 14 d. Europinės asociacijos CEPF, COPA-COGECA ir EUSTAFOR Briuselyje surengė aukšto lygio diskusijas tema „Konkurencingos ir atsparios žemės ūkio ir miškų bioekonomikos skatinimas ES“. Renginio tikslas – aptarti, kaip Europos Sąjunga gali išnaudoti savo bioekonomikos potencialą stiprindama strateginį savarankiškumą, tvarumą ir kaimo plėtrą.

Diskusijų toną nustatė ES žemės ūkio ir maisto komisaras Christophe’as Hansenas, ragindamas politikus ir institucijas atsisakyti perteklinės administracinės naštos. „Turėtume susilaikyti nuo naujų reglamentų, kurie sukurtų administracinę naštą, įvedimo. Verčiau turėtume pripažinti, kad Europos žemės ūkio ir miškų ūkio produktams jau taikomi tvarumo kriterijai, kurie yra vieni griežčiausių pasaulyje“, – pabrėžė komisaras.

Diskusijose pristatyti konkretūs ūkininkų, kooperatyvų ir miškų savininkų pavyzdžiai parodė, kaip praktinė veikla gali padėti pereiti prie žiedinės ir bioekonomikos principais grįstos ekonomikos. Dalyviai sutiko, kad sėkmingai bioekonomikai būtina: nuosekli ir nuspėjama politika; pasitikėjimu grindžiama parama; investicijos į mokslinius tyrimus bei inovacijas; stiprus bendradarbiavimas tarp sektorių.

Tokiems siūlymams pritaria ir Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) vadovas dr. Algis Gaižutis, pabrėždamas, kad Lietuvos miškininkai ir žemės savininkai jau šiandien aktyviai prisideda prie tvarios bioekonomikos plėtros, o jų indėlis turi būti tinkamai įvertintas ir Europoje.  „Mūsų miškai – svarbus Europos žaliosios pertvarkos ramstis, padedantis mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir stiprinti regionų gyvybingumą. Tam būtina mažinti biurokratiją ir didinti pasitikėjimą miškų savininkais bei ūkininkais,“ – sako dr. Algis Gaižutis.

Pasak jo, Europos miškų savininkai nėra tik suinteresuotosios šalys – jie yra bioekonomikos įgalintojai, be kurių žalioji pertvarka neįmanoma. „Europos miškų savininkai atlieka svarbų vaidmenį bioekonomikoje, kad ES taptų atsparesnė, autonomiškesnė ir konkurencingesnė. Jie nėra tik stebėtojai ar paramos gavėjai – todėl naujoji bioekonomikos strategija turėtų juos įtraukti kaip lygiaverčius partnerius,“ – pabrėžia LMSA vadovas.

Bioekonomika – ateities ekonomikos šerdis

Bioekonomika tampa vienu svarbiausių Europos žaliųjų tikslų – ji apima visą grandinę nuo tvaraus išteklių naudojimo iki inovacijų perdirbime, energijos gamyboje ir žaliavų panaudojime.
Ūkininkai, miškininkai ir žemės savininkai čia yra pagrindinė varomoji jėga – jie tiekia atsinaujinančias žaliavas, užtikrina anglies kaupimą ir palaiko gyvybingus kaimo regionus.

„Mažiau biurokratijos – daugiau pasitikėjimo – tai kelias, kuriuo Europa turėtų eiti, jei nori išsaugoti savo bioekonomikos variklį,“ – reziumuoja dr. Algis Gaižutis.
Pasak jo, tik pasitikėjimu grįstas bendradarbiavimas tarp valdžios, ūkininkų ir miškų savininkų leis Europos žemės ūkio ir miškų sektoriams tapti tikru žaliosios pertvarkos pavyzdžiu visam pasauliui.