Armėniški abrikosai atsidūrė geopolitinės kovos su Rusija epicentre
Armėnijos Ararato slėnyje, kur šalia to paties pavadinimo kalno noksta abrikosai, ūkininko Aramaiso Kazariano derlius atsidūrė Rusijos ir Vakarų geopolitinės kovos epicentre.
Supykęs dėl Jerevano siekių nutolti nuo Maskvos, Kremlius prieš praėjusį mėnesį vykusius parlamento rinkimus įvedė draudimus ir apribojimus įvairių armėniškų prekių, įskaitant vaisius, daržoves ir gėles, importui. Rusija teigė, kad tai daroma dėl nenurodytų sanitarinių priežasčių, tačiau manoma, kad tai yra bandymas daryti ekonominį spaudimą ministrui pirmininkui Nikolui Pašinianui, siekiant priversti jį pakeisti kursą ir vėl suartėti su Maskva.
75-erių metų ūkininko akys prisipildo ašarų, kai jis vaikšto po savo sodą Vosketapo kaime. „Abrikosas yra Armėnijos simbolis, – sakė jis. – Jo skonis ir aromatas yra karališki. Abrikosas yra stebuklas iš stebuklų.“
Jau tūkstančius metų auginamus garsiuosius Armėnijos abrikosus senovės romėnai vadino „armėniškais obuoliais“. Prieš įvedant draudimą, didžioji dalis jų buvo eksportuojama į Rusiją.
„To negalima atleisti“
A. Kazarianas savo sodą pasodino 1991 metais, po Sovietų Sąjungos žlugimo, kai žemės ūkio paskirties žemė buvo paskirstyta privatiems savininkams. Po penkerių metų medžiai pradėjo duoti vaisių, o Rusija tapo natūralia derliaus paskirties vieta: vaisiai sunkvežimiais buvo vežami į šiaurę per sieną.
Rusija taip pat apribojo armėniškos žuvies, garsiojo Jermuko mineralinio vandens, vyno ir brendžio importą. Šis žingsnis supykdė A. Kazarianą ir daugelį jo kolegų ūkininkų.
„Ši prekyba vyko dešimtmečius. Ir staiga viskas pasikeitė? – sakė jis. – To jokiu būdu negalima atleisti.“
Pasak jo, Maskva baudžia paprastus darbininkus už vyriausybės pasirinktą europietišką kursą, nepaisydama Rusijos tvirtinimų apie istorinę draugystę.
„Tai nukreipta ne prieš N. Pašinianą ar vadovybę, tai nukreipta prieš mūsų žmones“, – sakė ūkininkas.
N. Pašiniano partija laimėjo birželio 7 d. rinkimus, nepaisant didelio spaudimo ir kaltinimų dėl Maskvos kišimosi. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iki šiol neatsiuntė oficialių sveikinimų, o Maskva pabrėžė tariamus rinkimų pažeidimus.
Prekybos karas
Buvusi sovietinė respublika Armėnija turi stiprius oficialius ryšius su Maskva. Ji yra Rusijos vadovaujamos Eurazijos ekonominės sąjungos narė, čia veikia Rusijos karinė bazė.
Tačiau N. Pašinianas siekia sumažinti Jerevano priklausomybę nuo Maskvos po to, kai Rusija nesikišo į karinius konfliktus su Azerbaidžanu dėl tuomet ginčytino Karabacho regiono.
Armėnija sustabdė dalyvavimą Maskvos vadovaujamame saugumo bloke, sustiprino ryšius su Europos Sąjunga ir Jungtinėmis Valstijomis bei nukreipė šalį galimos narystės ES link.
Armėnijos vyriausybė skubiai ėmėsi veiksmų, kad sušvelnintų Maskvos pradėto prekybos karo padarinius. Birželio pradžioje ji patvirtino paramą ūkininkams, įskaitant subsidijas šiltnamių produkcijos eksportui. Be to, ji kompensuoja muitus už į ES eksportuojamus šviežius vaisius, daržoves ir gėles.
Europos Komisija pažadėjo skirti daugiau nei 50 mln. eurų skubios pagalbos, taip pat ėmėsi priemonių, kurios beveik 80 proc. Armėnijos eksporto suteikia galimybę be muitų patekti į ES bendrąją rinką, kurioje yra 450 mln. vartotojų.
„Dėmesys kokybei“
Prognozuojama, kad Armėnijos ekonomika gali susitraukti iki dviejų procentų, jei eksportuotojams nepavyks rasti naujų rinkų, įspėjo centrinio banko vadovas Martinas Galstianas.
Ekonomikos analitikas Ašotas Aramianas teigė, kad vyriausybės priemonės ir ES pagalba šį smūgį sušvelnins tik laikinai. Pasak jo, 2025 metais Armėnija eksportavo šviežių vaisių, daržovių ir gėlių už beveik 200 mln. JAV dolerių, iš kurių 93,3 proc. buvo skirta Rusijai.
„Nebus įmanoma visą derlių nukreipti į Europos ir kitas rinkas“, – sakė A. Aramianas ir įspėjo apie perprodukciją, bankrotus ir galimą socialinę įtampą.
Valdžios atstovai stengiasi išlaikyti optimizmą.
„Praėjo laikai, kai sakydavome, kad Armėnijos produktai Europoje nėra konkurencingi“, – parlamentui sakė ekonomikos ministras Gevorgas Papojanas.
Abrikosų augintojas A. Kazarianas mato priežasčių optimizmui. Italijos investuotojai netoliese esančiame kaime įkūrė didelius sodus ir pradėjo eksportuoti produkciją į savo šalį.
Tačiau daugelis ūkininkų nerimauja: „Ką daryti su vaisiais, kurių gali nebūti kur dėti?“
Pasak jo, esant geroms oro sąlygoms, vienas abrikosų medis gali duoti iki 500 kilogramų derliaus.
„Ilgą laiką siekėme tik apimčių, kiekybės, juk Rusija mums buvo neišsenkanti rinka“, – sakė ūkininkas.
Pasak jo, Armėnijos ūkininkai turėtų daugiau dėmesio skirti kokybei nei derlingumui, kad užsitikrintų vietą alternatyviose rinkose. „Dabar svarbiausia yra kokybė“, – sakė jis.
