Pragmatinė politika: JAV iš Rusijos nupirko rekordiškai daug trąšų

Nepaisant griežtos Vašingtono retorikos Maskvos atžvilgiu, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) vis aktyviau perka rusiškas trąšas, o prekybos mastai pasiekė istorines aukštumas.

2026 metų kovą JAV iš Rusijos importavo trąšų už daugiau nei 240 mln. JAV dolerių – tai didžiausia mėnesio suma per visą dvišalės prekybos istoriją. Per pirmąjį metų ketvirtį importo vertė jau siekė apie 564 mln. dolerių ir buvo maždaug 37 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Analitikai pažymi, kad pasaulinėje trąšų rinkoje Rusija išlaiko itin stiprias pozicijas dėl vienos pagrindinės priežasties – pigios gamtinės dujos.

Azotinės trąšos gaminamos naudojant didžiulius dujų kiekius, todėl energijos kaina tiesiogiai lemia galutinę produkcijos savikainą. Rusijos gamintojai, turėdami prieigą prie santykinai pigių vietinių dujų išteklių, gali pasiūlyti rinkai gerokai mažesnes kainas nei daugelis konkurentų Europoje ar Azijoje. Dėl šios priežasties net geopolitinės įtampos nesustabdė pasaulio šalių, įskaitant JAV, nuo rusiškų trąšų pirkimo.

Situaciją dar labiau iškreipė sankcijų politika ir nauji muitai. Dalis JAV tarifų bei prekybos apribojimų smogė kitų šalių gamintojams, tačiau rusiškos trąšos daugeliu atvejų liko už sankcijų ribų, nes Vašingtonas siekia išvengti pasaulinio maisto kainų šoko. Taip susidarė paradoksali situacija: konkurentų produkcija brango, o Rusijos eksportuotojai įgijo papildomą pranašumą pasaulinėje rinkoje.

Papildomą spaudimą sukėlė ir įtampa Artimuosiuose Rytuose. Problemos Hormūzo sąsiauryje – viename svarbiausių pasaulio energetikos ir prekybos maršrutų – apsunkino tiekimo grandines bei sumažino kai kurių Persijos įlankos regiono gamintojų eksportą. Dėl to pasaulinėje rinkoje trąšų pasiūla susitraukė, o kainos šoktelėjo aukštyn. Tarptautinių rinkų stebėtojai skaičiuoja, kad kai kurių azotinių trąšų kainos per metus pakilo keliomis dešimtimis procentų.

Rusija šiuo metu yra viena didžiausių trąšų eksportuotojų pasaulyje. Ji užima reikšmingą dalį azotinių, kalio ir kompleksinių trąšų rinkoje. Ekspertų vertinimu, pasaulyje apie 20 proc. eksportuojamų trąšų vienaip ar kitaip susijusios su Rusijos gamintojais arba žaliavomis. Tuo metu JAV žemės ūkis išlieka itin priklausomas nuo importuojamų trąšų, nes vietos gamybos nepakanka vidaus poreikiui patenkinti.

Ekonomistai perspėja, kad staigus rusiškų trąšų atsisakymas smarkiai padidintų JAV ūkininkų išlaidas. Tai atsilieptų grūdų, kukurūzų, sojų bei kitų kultūrų savikainai, o galiausiai – ir maisto kainoms vartotojams. Todėl net geopolitinės konfrontacijos sąlygomis Vašingtonas priverstas rinktis pragmatišką kelią ir tęsti trąšų importą iš Rusijos.

Ši situacija dar kartą parodo, kad pasaulinė žemės ūkio ir energetikos rinka išlieka glaudžiai susijusi, o politiniai sprendimai dažnai susiduria su ekonomine realybe. Sankcijos, kurios turėjo silpninti Rusijos ekonomiką, kai kuriais atvejais sukūrė priešingą efektą – sustiprino Maskvos pozicijas strategiškai svarbiose rinkose.