Ūkininkai kooperatyvuose gali daugiau

Kooperacija žemės ūkyje tampa vis aktualesnė, ypač tai svarbu siekiant spręsti smulkių ir vidutinių ūkių konkurencingumo, produkcijos realizavimo, derybinių galių ir sąnaudų mažinimo iššūkius. Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 200–220 žemės ūkio kooperatyvų, iš kurių pripažinti  56.

Dalis ūkininkų į bendrą veiklą kooperatyvuose vis dar žiūri gana atsargiai, tačiau sėkmingi bendradarbiavimo pavyzdžiai įrodo, kad būti kooperatyvo nariu naudinga – tai investicija į savo ūkio ateitį.

„Kooperatyvas padeda ūkininkams spręsti pagrindinius šiuolaikinio žemės ūkio iššūkius – nuo rinkos nestabilumo iki technologijų stokos – suteikdamas ekonominį saugumą, modernią infrastruktūrą ir profesionalų palaikymą. Bendradarbiaudami ūkininkai gali naudotis modernia infrastruktūra, efektyvesne logistika ir sulaukia specialistų pagalbos. Pvz., kooperatyvai teikia agronomines konsultacijas, atlieka žemės tyrimus, padeda organizuoti buhalteriją ir pardavimus. Kooperatyvas taip pat lengviau pritraukia ES paramą bendrai infrastruktūrai, kuri neretai būtų nepasiekiama pavieniam ūkiui“ – buvimo kooperatyve privalumus vardija ŽŪK „Vilkaviškio grūdai“ direktorius Mantvydas Vaitkevičius.

Ne mažiau svarbus ir bendruomeniškumo puoselėjimas – kooperatyvų nariai dalijasi patirtimi, dalyvauja įvairiuose susitikimuose, stiprina tarpusavio pasitikėjimą, o svarbiausia, įtraukiant šeimos narius, ruošia naują ūkininkų kartą.

Galimybės net ir nepripažintiems kooperatyvams

Nors ŽŪK „Juodoji uoga“ nėra oficialiai pripažintas kooperatyvas, jo nariai džiaugiasi kooperacijos teikiamomis naudomis. ŽŪK „Juodoji uoga“ vadovas Vytautas Jasinevičius pasakoja, kad priklausymas kooperatyvui suteikia galimybę naudotis šaltaisiais sandėliais. Šaldytuvus kooperatyvas įsigijo senokai (2001-2002 m.), tuomet pasinaudojęs  valstybės parama.

„Nuskintą uogą paprastai reikia parduoti per parą, pusantros. Priešingu atveju ji suges. Tačiau jei uogos bus laikomas vėsioje patalpoje (apie +1), galima laikyti 7-10 dienų. Užšaldžius terminai dar labiau išsiplečia – galima nors ir po pusės metų parduoti. Tad mūsų atveju atsiranda laisvesnės rankos, geresnė derybinė pozicija, nes vietoj vienos dienos turime gerokai daugiau“, – sako V. Jasinevičius ir priduria, kad šiuo metu šaltaisiais sandėliais naudojasi 4–5 kooperatyvo nariai ir net jam nepriklausantys ūkininkai.

Kooperuoti ūkininkai lengviau randa kelią pas vartotoją

Kooperatyvo nariai vertina ir tai, kad dabar lengviau randa kelią pas vartotojus.

„Auginame juoduosius serbentus ir per kooperatyvą juos realizuojame – parduodame šviežius, užšaldome, spaudžiame sultis ar siūlome džiovintas uogas. Kooperatyvas turi savo internetinę parduotuvę. Nors jai reikėtų skirti daugiau dėmesio, visgi klientai mus atranda. Tad trumpos tiekimo grandinės išties gali padėti“, – apie savo auginamą produkciją ir jos pardavimą pasakoja ŽŪK „Juodoji uoga" vadovas ir tęsia: „Yra fiziniai asmenys, kurie perka per internetinę parduotuvę, ir stambesni verslo klientai, kurie perka didesnius kiekius, industrinėse pakuotėse. Jie įsigytą produktą naudoja savo tolimesniems produktams.“

V. Jasinevičius pažymi, kad kituose kooperatyvuose ūkininkai taip pat bendradarbiaudami vyksta į muges, turgelius ir tokiu būdu užsitikrina artimą ryšį su vartotoju.

Svarbus Žemės ūkio ministerijos prioritetas

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ragina ūkininkus drąsiai žengti bendradarbiavimo keliu – jungtis į pripažintus žemės ūkio kooperatyvus, steigti bendras iniciatyvas, siekti kooperatyvų pripažinimo ir aktyviai naudotis siūlomomis paramos galimybėmis. Tik veikdami kartu šalies ūkininkai gali sustiprinti savo derybines galias, pasiekti didesnį ekonominį atsparumą ir sėkmingai konkuruoti tiek vietos, tiek tarptautinėse rinkose.

Žemės ūkio kooperacija gali pakelti ūkių konkurencingumą į aukštesnį lygį, todėl pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams sudarytos geros sąlygos pasinaudoti europine parama ir sustiprinti savo veiklą.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinėse priemonėse numatyti tam tikri privalumai ir paskatos kooperatyvams ir jų nariams:

1. Investicijos į žemės ūkio valdas

Jei paraišką teikia pripažintas žemės ūkio kooperatyvas, jam skiriami papildomi 15 atrankos balų, jei pareiškėjas yra pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narys, jam gali būti skiriama iki 10 atrankos balų priklausomai nuo narystės kooperatyve (už narystės metus po 2 balus).

2. Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas

Šiai priemonei atrankos (konkursinių) balų sistema netaikoma. Paraiškos tenkinamos pirmumo (eilės) tvarka, kol yra lėšų. Tai leidžia pripažintiems kooperatyvams gauti paramą be papildomų konkurencinių kliūčių.

3. Smulkių – vidutinių ūkių plėtra

Priemonėje pripažintas žemės ūkio kooperatyvas, kaip pareiškėjas gauna 15 papildomų atrankos balų, taip pat 15 atrankos balų gali gauti pareiškėjas, jei jis yra pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narys.

4. Labai smulkių ūkių plėtra

Priemonėje suteikiama 30 balų, jei paraišką teikia pripažintas žemės ūkio kooperatyvas arba pareiškėjas bendradarbiauja su trimis ar daugiau partnerių. Tai sudaro esminį pranašumą konkurencinėje atrankoje.

5. Investicijos į bioekonomikos verslus

Kooperatyvams šioje priemonėje skiriami aukšti prioritetai: jei perdirbama ≥80 % narių produkcijos – 25 balai; jei perdirbama ≥60 % narių produkcijos – 20 balų;

6. Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą (finansinės priemonės)

Pagal šią priemonę remiami kooperatyvų projektai, orientuoti į žemės ūkio produktų perdirbimą ir aukštos pridėtinės vertės kūrimą. Nors atrankos balai šioje priemonėje tiesiogiai nenumatyti, lengvatinių paskolų teikimas pritaikytas padėti kooperatyvams vystyti infrastruktūrą, gamybinius pajėgumus ir įeiti į naujas rinkas.

7. Trumpos tiekimo grandinės

 Pagal šią priemonę paramos besikreipiantiems kooperatyvams ir jų nariams yra taikomos palankios sąlygos. Nors atrankos balų kooperatyvams nenustatyta, tačiau paramos gali kreiptis tiek pripažinti, tiek naujai įsteigti ir dar nepripažinti kooperatyvai. Bendradarbiauti kuriant trumpą tiekimo grandinę gali kooperatyvas su savo nariais, t. y. nereikalaujama išorinių partnerių. Taip pat numatyta galimybė produkciją realizuoti per kooperatyvą, kuris nebus laikomas tarpininku.

8. Rizikos valdymo priemonės (draudimas)

Paraiškų atranka nevykdoma. Jei paraiškų suma viršija numatytas lėšas, paramos dydis proporcingai mažinamas. Reikalavimai taikomi visiems pareiškėjams vienodai, tačiau kooperatyvai taip pat gali teikti paraiškas.

9. Žinių ir inovacijų sklaidos priemonės (EIP ir konsultavimo paslaugos)

EIP projektai vertinami pagal kokybinius kriterijus, o ne balus. Tačiau prioritetas teikiamas idėjoms, kurios: sprendžia aktualias žemės ūkio problemas; yra inovatyvios (neįgyvendintos per paskutinius 5 metus); turi praktinį poveikį; apima kelias veiklos sritis ir socialinį aspektą.

10. Parama bitininkystei

Kooperatyvų (asociacijų) paraiškos vertinamos pagal pirmumo kriterijus: daugiau narių ir bičių šeimų – didesnis prioritetas; ekologinis statusas arba NKP dalyvavimas – pranašumas; parama negauta anksčiau arba gauta seniai – papildoma vertė.

Kooperacija nėra tik ūkinė forma. Tai – ilgalaikio atsparumo, pasitikėjimu grįsto verslo ir tvarios žemės ūkio raidos pagrindas. ŽŪM akcentuoja, kad jungimasis į kooperatyvus ir jų pripažinimas yra strateginis būdas kurti bendrą ateitį. Tik veikiant išvien galima sustiprinti Lietuvos žemės ūkį, suteikti jam konkurencingumo, tvarumo ir atsparumo ateities iššūkiams.