Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo parama – ūkininkavimo start up'as

Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo parama – ūkininkavimo start up‘as

„Jei verslas turi start up‘ą, tai ūkininkavime yra Jaunojo ūkininko įsikūrimo programa“, – sako Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS ) vicepirmininkas Vytautas Buivydas. Birželio 2 pradedamas kvietimas teikti paraiškas pagal žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę  priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“.  Paraiškos priimamos iki birželio 30 d. . Dotacijoms gauti šiemet bus skirta 26 091 730 Eur, lengvatinėms paskoloms – 18 717 950 Eur. Pareiškėjai gali rinktis vieną iš trijų paramos formų – dotaciją (vienkartinę išmoką), dotaciją ir lengvatą paskolai arba tik lengvatinę paskolą.

Paspirtį teikianti investicija

„Tėvų ūkyje dirbau nuo mažens. Prieš kelis metus paėmiau jaunojo ūkininko paramą, už kurią nusipirkau puspriekabę ir rulonų gaminimo presą dublį“ – pasakoja Gediminas Bardauskas.

Šilutės raj. dirbantis jaunasis ūkininkas neslepia, kad finansinė parama sustiprino ūkį. „Anksčiau tekdavo samdyti kitus, kurie šienaudavo ir ruošdavo rulonus. Tai nemažai kainuodavo. Todėl savos technikos įsigijimas gerokai sumažino ūkio kaštus“ – patirtimi apie prieš kelis metus gautą Europos Sąjungos paramą jaunajam ūkininkui dalijasi G. Bardauskas.

Tam, kad investicija per Europos Sąjungos (ES) paramą į ūkį gali jį sustiprinti, pritaria ir LJŪJS vicepirmininkas. „Tai programa, kuri padeda jauniems potencialą turintiems ūkininkams“, – sako V. Buivydas. Statistika džiugina.

„Lietuvoje virš 90 proc. ūkininkų, kurie per pirmus 5 metus įkuria jaunojo ūkininko ūkį, toliau tęsia ūkinę veiklą net ir pasibaigus projektams. Tai pakankamai geras procentas“, – konstatuoja LJŪJS vicepirmininkas.

Svarbiausi pasikeitimai taisyklėse

Išskiriami keli esminiai pasikeitimai 2025 m. taisyklėse palyginti su 2024 m.:

1. Atsižvelgiant į tai, kad paramos gavėjų verslo planų įgyvendinimui iki 2028 m. gruodžio 31 d. lieka mažiau nei 5 metai, tikslinama sąvoka „Verslo plano įgyvendinimo laikotarpis".

2. Juridiniams asmenims nustatomas reikalavimas, kad jo dalyvių ir valdymo organų narių valdos būtų įregistruotos ne anksčiau kaip prieš 24 mėnesius iki paramos paraiškos pateikimo.

3. Nustatoma, kad verslo planas turi būti įgyvendinamas kaimo vietovėje, kaip ji apibrėžta Strateginiame plane.

4. Juridiniams asmenims nustatomas įsipareigojimas, kad pajamos iš žemės ūkio veiklos ir žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimo, įskaitant pirminį perdirbimą, nuo verslo plano įgyvendinimo pabaigos iki verslo plano kontrolės laikotarpio pabaigos per metus būtų ne mažesnės kaip 50 proc. visų subjekto veiklos pajamų.

5. Nustatoma, kad pajamos iš žemės ūkio veiklos ir žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimo, įskaitant pirminį perdirbimą, nuo verslo plano įgyvendinimo pabaigos iki verslo plano kontrolės laikotarpio pabaigos būtų ne mažesnės kaip 75 proc. VED reikšmės (anksčiau buvo 50 proc.).

6. Atsižvelgiant į tai, kad verslo planų įgyvendinimui iki 2028 m. gruodžio 31 d. lieka mažiau laiko, palengvinama galimybė gauti atrankos balus ekologiniams ūkiams – nustatoma, kad balai bus skiriami ir tiems ūkiams, kurie bus perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo etape.

Žinoma, yra ir daugiau tikslinamojo pobūdžio pakeitimų, kuriuos galima rasti čia.

Dėmesys sąžiningumui

„Nereikia bijoti garsiai pasakyti to, kad kai kurie teikiantys paraiškas nori gauti tik paramą, bet nenori ūkininkauti“, – sako V. Buivydas. Atsižvelgus į tai, šiemet pareiškėjai patys turės pristatyti komisijai parengtus projektus. „Tai labai sveikintina, nes komisijai bus lengviau nuspręsti, kiek pateikta paraiška ir noras pradėti ūkinę veiklą yra tikras, o ne fiktyvus. Norisi, kad skirti pinigai išties pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia“, – tęsia LJŪJS vicepirmininkas.

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, praėjusiais metais teigiamai įvertintų projektų procentas siekė 70. 2023 m. jis sudarė vos 45 proc. Nors rodikliai gerėja, specialistai pažymi, kad kai kurios ūkinės veiklos išlieka pernelyg rizikingos. Tai daržininkystė (moliūgų, cukinijų, smidrų, grybų auginimas), uogininkystė (šermukšnių, serbentų auginimas), sodininkystė (lazdyno ar graikinių riešutų auginimas), gyvulininkystė (sliekų ir sraigių auginimas), bitininkystė ir iš šios veiklos gautos produkcijos perdirbimas. Didesnei rizikos kategorijai priskiriamos ir kai kurios investicijos, t. y. žemės sklypai, lengvieji automobiliai, statiniai (moduliniai, kilnojami), naudota technika/padargai/įranga, nuotekų įrenginiai ir gręžiniai.

Dotacijos ir lengvatinės paskolos suma

Teikti paraiškas „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo“ programai gali kriterijus atitinkantys fiziniai ir juridiniai asmenys. Didžiausia dotacija vienam paramos gavėjui gali siekti 60 000 Eur. Išmoka mokama dviem dalimis – 80 proc. skiriama po priimto sprendimo, likusioji – 20 proc. – kitais metais po projekto įgyvendinimo.

Lengvatinės paskolos suma vienam pareiškėjui gali siekti 100 000 Eur. Ji suteikiama ne ilgesniam nei 5 m. laikotarpiui. Jei pareiškėjas nori ir dotacijos, ir lengvatinės paskolos, jų bendra suma taip pat negali viršyti 100 000 Eur.