Ekologinis ūkininkavimas skatina ūkininkus pasitempti, o vartotojus maitintis sveikai

Ekologinio ūkininkavimo plėtra skatinama remiant pereinančius prie ekologinės gamybos ir ekologinės gamybos plotus pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonės „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ veiklas. Paraiškos renkamos iki birželio 13 d. (pavėluotai paraiškos dar bus priimamos iki birželio 23 d.) kartu su paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiška. 2025 m. priemonei finansuoti skirta daugiau nei 65 mln. Eur.

Ekologinis ūkininkavimas – nauda ir žemei, ir ūkininkui, ir vartotojui

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nuolat akcentuoja ekologinio ūkininkavimo svarbą ir naudą.

„Ekologinio ūkininkavimo nauda gamtai, mūsų gyvenamajai aplinkai yra neabejotina ir reikšminga. Vandeniui, dirvožemiui, gyvūnams, augalams, bioįvairovei ekologinėje gamyboje tenka išskirtinis dėmesys, pagarba ir atidumas.  Tai tvarus ir atsakingas gamybos metodas. Be to, tai vienas iš efektyvių būdų kovoti su klimato kaita“, – ekologinio ūkininkavimo privalumus vardija VšĮ „Ekoagro“ vadovė Virginija Andriulė.

Tarptautinės organizacijos „IFOAM Organics Europe“ prieš kelis metus atlikto tyrimo rezultatai parodė, koks efektyvus ekologinis ūkininkavimas yra aplinkai.

„30 proc. daugiau gyvūnų rūšių, 50 proc. daugiau gyvų organizmų, 20–95 proc. daugiau augalų rūšių, 23 proc. daugiau vabzdžių rūšių, 30 proc. daugiau vabzdžių apdulkintojų. Vandens telkiniai apsaugomi nuo teršalų. Sumažintas išmetamų teršalų kiekis nenaudojant sintetinių trąšų. 40 proc. mažiau azoto oksido (NOx) emisijų/ha, mažesnė priklausomybė nuo iškastiniam kurui imlių išorės išteklių“, – faktus vardija V. Andrulė ir priduria, kad ekologinis ūkininkavimas taip pat smarkiai gerina dirvožemio kokybę bei derlingumą.

Minėtas tyrimas nustatė, kad dirvožemyje padaugėja humuso, iki 22 proc. išauga atsparumas erozijai bei iki 26 proc. mažėja dirvožemio praradimas.

Akivaizdu, kad ekologinė produkcija naudinga ir vartotojui, kuris tokio maisto ieško.

„Žmonės, kurie nori sveikai maitintis, jie ieško tokio maisto“, – įsitikinusi jau daug metų Ukmergės rajone ekologiškai ūkininkaujanti Genovaitė Sakalauskienė.

Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos paramos politikos departamento Išmokų už plotus skyriaus vyr. specialistė Jurgita Čeponienė taip pat akcentavo ekologinio ūkininkavimo naudą biologinės įvairovės išsaugojimui bei pažymėjo, kad Europos Sąjungos teikiama parama reikšmingai prisideda prie ekologiškų, aukštos kokybės, sveikatai naudingų maisto produktų gamybos, ekologinių ūkių konkurencingumo didinimo ir vykdomos veiklos plėtimo. 

Geroji patirtis

Būtent ekologinio ūkininkavimo idėja paskatino šiuo keliu eiti ir Mindaugą Petkevičių, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) vadovą. „Nuo pat pradžių nesinorėjo dirbti su cheminėmis priemonėmis. Priešingai – norėjosi išsaugoti natūralumą, įsilieti į gamtą. Ekologinio ūkininkavimo forma mums pasirodė priimtina. Pabandėme, neišsigandome ir tęsiame“, – pasakoja M. Petkevičius.

Vienuolika metų mėsinius galvijus auginęs ūkininkas Arūnas Rutkauskas taip pat galiausiai pasuko į ekologinį ūkininkavimą.

„Per visus 11 metų taip ir nepanaudojome nei herbicidų, nei pesticidų. Kol nebuvo trąšų kainų pakilimo, naudodavome šiek tiek mineralinių trąšų. Bet kainoms pakilus, nustojame jas naudoti ir pamatėme, kad galime apsieiti ir be jų“, – priežastis, kurios paskatino pasirinkti ekologinį ūkininkavimą vardija ūkininkas ir tęsia: „Aplink kolegos nuolat ragino sertifikuoti ūkį, kartojo, jog vis tiek be chemijos ūkininkaujame, tad galiausiai ryžomės“.

Sertifikavimo procesas

LEŪA vadovas neslepia, kad dokumentacijos ekologiniame ūkininkavime yra nemažai: „Griežta kontrolė, atsakomybė, sertifikuotų sėklų naudojimas, žurnalo pildymas – kada, kur, kaip ir kas daryta ir t. t. Lyginant su tradiciniu ūkininkavimu, dokumentacija yra ženkliai didesnė“.

VšĮ „Ekoagros“ direktorė antrina, kad sertifikavimas nėra lengvas procesas. „Reikia išstudijuoti teisės aktus, įsigilinti į gamybos reikalavimus ir jų nuolatos tvarkingai laikytis. Kiekvienas gamintojas turi susidaryti vidinę kontrolės sistemą, kuri užtikrintų ir įrodytų, kad produktas pagamintas laikantis visų reikalavimų. Kontroliuojami visi ekologiškos produkcijos gamybos etapai – nuo produkto užauginimo iki jo perdirbimo, saugojimo, transportavimo ir pardavimo. Taigi visas produkto kelias nuo lauko iki vartotojo stalo“, – pasakoja V. Andrulė. Nesilaikant reikalavimų sertifikatą galima ir prarasti. „Tačiau taip nutinka nedažnai. Vadinasi, kad didžioji dalis ekologinių ūkių supranta, žino reikalavimus ir jų atsakingai, sąžiningai laikosi“, – džiaugiasi VšĮ „Ekoagros“ vadovė.

Patikrinimai bei griežta kontrolė negąsdina ir ūkininko A. Rutkausko. „Deklaracija pateikta tik pirmi metai. Tiksliai nežinome, kaip vyksta visi procesai. Bet kiek yra tekę girdėti iš aplinkinių, kolegų, procesas yra žmogiškas“, – sako ūkininkas.

Norintiems pradėti

M. Petkevičius turi patarimą ketinantiems imtis ekologinio ūkininkavimo . „Nebijokite pradėti ekologiškai ūkininkauti. Iš pradžių gali tekti susidurti su iššūkiais, bet įdėjus pastangų galima tikėtis ir derliaus, ir pajamų“, – sako jis.

Vadovaujantis Strateginio plano priemonės „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ įgyvendinimo taisyklėmis, remiamos dvi veiklos „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo ir „Ekologinis ūkininkavimas“.

Pagal veiklą „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ įsipareigojimų laikotarpis 2 arba 3 metai, priklausomai nuo auginamų žemės ūkio augalų.

Pagal veiklą „Ekologinis ūkininkavimas“ – 5 metai.

Paminėtina, kad šis 5 metų įsipareigojimų laikotarpis apima ir pagal veiklą „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“, ir (arba) Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ veiklą „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“, ir (arba) 2023 m. pagal ekologines sistemas „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“, „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ įvykdytus įsipareigojimus.

Kompensacinės išmokos mokamos už javus, daugiametes žoles sėklai, daugiametes žoles, vaisius, uogas, daržoves, vaistažoles ir prieskoninius augalus.

Paraiškas renka Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.