Spalis šiais metais žemdirbiams atnešė mažiau džiaugsmo, o rūpesčių – daugiau. Ūkininkai, užpildę dėdės Derliaus kraite­lę, ilgėjančiais vakarais, rodos, galėtų atsipūsti prieš televizorių ant sofutės ar pasidalinti džiaugsmu derliaus nuėmimo pabaigtuvių šventėse, tačiau šiais metais jiems tenka skaičiuoti. Ir, kaip jie beskaičiuotų, bet jų prakaitu užaugintas derlius augančių išlaidų ne­padengia. Apie žemdirbių rude­nį kalbėjomės su Elektrėnų savival­dybės administracijos Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėju Donatu Matijoška.

Kiek savivaldybėje šiuo metu turime ūkininkų?

Ūkininkų ūkių registro duomenimis, šių metų spalio 1 d. Elektrėnų savivaldybėje buvo registruoti 879 ūkininkų ūkiai. 2019 metais, kai pradėjau dirbti, savivaldybėje registruota buvo 1500 ūkių. Bet ūki­ninkų skaičius sumažėjo ne dėl mano atėjimo, o dėl teisės aktų pakeitimų. Nuo 2020 metų balandžio 1 d. ūkininkai, kurie 2 metus neatnaujina savo ūkio duomenų arba nedeklaruoja pasėlių, iš registro išbraukiami automatiškai.

Ar Jūsų vadovaujamas skyrius suinteresuotas, kad ūkininkų skaičius nemažėtų?

Žinoma. Skyriaus specialistai stengiasi paskambinti ūki­ninkams, priminti laiką, iki ka­da būtina duomenis deklaruoti. Bet savivaldybėje daug naujakurių, kurie ūkius registruoja, norėdami gauti lengvatų sodyboms statyti. Įregistravus pastatus ir nepretenduojant į jokią lengvatinę paramą, žmonėms ir ūkininko statusas nebėra aktualus.

Ar šiais metais savi­valdybėje įsiregistravo naujų ūkininkų?

Taip. Šiais metais jau užregistruoti 64 nauji ūkininkai.

Kokia žemės ūkio veik­la dažniausiai verčiasi savi­valdybės ūkininkai?

Vyraujantys yra augalininkyste besiverčiantys ūkiai, bet registruodamiesi Ūkininkų ūkio registre, dažniausiai žmonės renkasi mišrią ūkininkavimo sritį. Savivaldybėje vien augalininkyste verčiasi 150 ūkių, gyvulininkyste – 35. Visi kiti deklaruoja mišrią veiklą. Savivaldybėje 51 ūkininkas deklaruoja ekologiškus ūkius.

O jaunų ūkininkų savi­valdybėje ar turime?

Jaunų ūkininkų kategorijai priskiriami ne vyresni, kaip 40 metų žmonės. Pernai tokių buvo 168, šiais metais jau 189. Bet vėl gi jauni žmonės nebūtinai aktyviai ūkininkauja. Dažnai ūkius registruoja dėl tos pačios priežasties – norėdami gauti lengvatų statyboms.

Kaip savivaldybės ūki­ninkams sekasi pasinaudoti Eu­ropos Sąjungos parama?

Naujas europinės paramos periodas startuos nuo 2023 me­tų. Kadangi europinės paramos paraiškas administruoja Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), Skyrius tikslių duomenų apie pasinaudojusių parama ūkininkų skaičių neturi, bet manau, kad NMA tokius duomenis turi. Apie tiesiogines išmokas, kurias ūkininkai gauna už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus, žinome. Savivaldybės ūkininkams 2021 metais buvo išmokėta 4 mln. 600 tūkst. eurų parama.

Kiek savivaldybėje tu­rime stambių ūkininkų?

Vėl gi pagal Ūkininkų ūkių registre esamus duomenis daugiau nei 100 ha žemės dirba tik du ūkiai. O šiaip savivaldybėje vyrauja smulkūs ir vidutiniai ūkiai. Vidutinis savivaldybėje registruotų ūki­ninkų ūkių dirbamos žemės plotas yra 5,38 ha.

Kokias kultūras daž­niausiai augina savivaldybės ūkininkai?

Grūdines. Bet žmonės verčiasi ir kitomis sritimis. Pagal šiais metais pateiktas žemės ūkio naudmenų deklaracijas matome, kad savivaldybėje turime ir vynuogių augintoją, savivaldybėje 47 ha žemės žmonės augina uogienojus, 26 ha registruoti sodininkystės ūkiai, 92 ūkininkai užsiima bitininkyste. Stambiausias bitininkas yra registravęs 115 avilių, smulkiausias – vieną avilį.

O kaip su gyvuli­ninkyste?

Elektrėnų savivaldybėje žemės ūkininkavimui nėra palankios nei žemdirbystei, nei gyvulininkystei. Vilniaus apskrityje savivaldybė pagal gyvulininkystę užima kone paskutinę vietą. Pieningų karvių registruota 226, kurias laiko 49 ūkininkai. Avių savivaldybėje registravę liko 104 ūkiai. Avininkystės ūkių skaičių stipriai sumažino padidėjusi vilkų populiacija ir jų daroma žala ūkiams. Dėl to ūkininkai avininkystę iškeitė į kitas ūkininkavimo rūšis, dažniausiai į mėsinių galvijų auginimą.

Pakalbėkime apie dar­žininkus.

Daržininkyste užsiima ūkininkai, deklaruojantys mišrius ūkius, todėl skaičiaus nežinome. Bendrai ūkininkai šiais metais deklaravo 68 ha bulvių plotus ir 59 ha kitų daržovių, kurių nedetalizuo­ja. Pernai pora hektarų deklaruota buvo mažiau. Ūkininkai derlių realizuoja patys, apie pardavimus prekybos centrams informacijos neturime. Skyriaus žiniomis, daugiausia daržovių augina ūkininkas Robertas Ramaneckas iš Vievio seniūnijos.

Kaip šiais metais keitėsi derliaus supirkimo kainos?

Supirkimo kainos padidėjo, brangiau grūdus pardavė išankstines sutartis su supirkėjais sudarę ūkininkai. Kviečių kaina už toną vidutiniškai pakilo beveik 100 eurų, bet, kaip ūkininkai beskaičiuotų, pardavimų pajamos gamybos išlaidų nedengia.

Kokios ūkininkų nuotaikos šiuo laikotarpiu, kai energetikos kainos keičiamos neprognozuojamai?

Ūkininkams šiuo metu labiausiai trūksta apyvartinių lėšų. Supirkėjai skundžiasi, kad ūkininkai prašo avansinių mokėjimų, nes ūki­ninkams sėjai trūksta pinigų. Pinigų reikia ne tik elektrai, be kurios grūdų džiovyklas tektų stabdyti, bet ir kurui, trąšoms, technikos dalims bei remontui ir pan. Geriau sekasi tiems ūkininkams, kurie turėjo trąšų atsargų: jų ir derlius geresnis buvo, ir pinigų sutaupė. Bet visam gyvenimui trąšomis apsirūpinti net turtingiausias ūkininkas negali: trąšos turi galiojimo laiką.

Kaip tą įtampą suma­žinti galėtų Jūsų skyrius?

Materialiai ūkininkus pagal galimybes paremia savivaldybė pagal Smulkių ūkių rėmimo programą, o skyrius įtampą šiek tiek sumažinti gali organizuodamas ūki­ninkų susitikimus. Po pandemijos ūkininkų susitikimus kiekvie­nais metais nusprendėme organizuoti skirtingose seniūnijose. Praėjusiais metais toks susitikimas buvo suorganizuotas Semeliškėse, šiais metais lapkričio mėnesį ūkininkus planuo­jame sukviesti į Kietaviškes. Susitikę ūkininkai pasikeičia patirtimi, o šiais metais mėginsime prisikviesti Žemės ūkio ministerijos atstovų. Gal jie kokių geresnių žinių atveš?

O artojų varžybos šiais metais ar vyks?

Ne. Artojų varžybos jau išsikvėpė. Atsisakėme ne tik ar­to­jų varžybų, bet ir ūkininkų apdovanojimų Derliaus šventėse. Ren­kame tik vieną geriausią ūkį, kurį apdovanojame bendroje savivaldybės „Elektrėnų žiburio“ šventėje. Nominuojamas ūkis ne tik už savo pasiekimus žemės ūkyje, bet ir aktyvią veiklą vietos bendruomenėse. Tradicijas pakeisti įtakos turėjo ne tik pandemija, bet ir tai, kad mažoje savivaldybėje, kur daugiau vyrauja pramonė, o ne žemdirbystė, mažai yra ir ūkininkų, todėl patys geriausi būna vis tie patys.

O ką derliaus nuėmimo pabaigos proga ūkininkams norėtumėte pasakyti ir pa­linkėti?

Savivaldybės ūkininkams norėčiau palinkėti sveikatos, palan­kių žemės ūkiui oro sąlygų ir ištverti kainų šuolius, kurie stipriai didina išlaidas, na, ir žinoma, didesnių supirkimo kainų, kurios padidintų jų pajamas. Stiprybės jiems ir jų šei­mos nariams jų sunkiame darbe.

Interviu užrašė Julija Kirkilienė ("Elektrėnų kronika")