Ar natūralus pienas „tinka“ girdymui?

Atrodytų, keistas klausimas tradicinėje gyvulininkystėje, tačiau jei kalbame apie pieninių veislinių telyčių auginimą ir joms labiausiai tinkamą pašaro sudėtį, galime pasvarstyti. Jau nekalbant apie natūralaus pieno vienodos sudėties užtikrinimo iššūkius, pagrindinė problema yra pieno riebalų kiekis natūraliame piene. Būsimai melžiamai karvei aktualiausi yra baltymai raumenų statybai. Taip pat labai svarbu yra mineralai ir vitaminai, kurių natūraliame piene yra per mažai, kad būtų užtikrintas jų poreikis šiuolaikiniam veršeliui. Ir čia kalba eina apie „sveiką“ pieną, tinkantį žmonių maistui. Apie mastitu sergančių karvių pieną, kurio girdymas veršeliams vis dar sutinkamas Lietuvos ūkiuose net nekalbėsime.

Nežiūrint į tai, kad mamos pienas turėtų būti geriausias pašaras veršeliui, pieno ūkyje veršeliai dažniausiai nėra girdomi savo mamos pienu, nes jiems duodamas visų karvių pieno mišinys. Vienas iš pagrindinių iššūkių, tenkančių ūkiams, girdantiems veršelius natūraliu pienu, yra sudėties ir kokybės pastovumo užtikrinimas.

Toliau pateikiami pieno pakaitalų privalumai, palyginti su natūraliu pienu.

Maistinė dalis:

• Pastovi pašaro sudėtis (nepriklauso nuo karvės laktacijos periodo, sezoniškumo ir fiziologinės būklės).

• Mažiau riebalų nei natūraliame piene todėl mažesnė pašarinės kilmės viduriavimo tikimybė.

• Tikslingai pagaminti pagal veršelių poreikius (riebalai, baltymai, mineralai...)

Ekonomija:

• Pienas gali būti parduodamas supirkimo įmonei, kas šiai dienai ženkliai labiau apsimoka

• Optimizuoja veršelių augimą ir leidžia užauginti geriausią ūkio pieninę karvę.

Saugumas:

• Sumažina riziką veršelių šėrimui panaudoti netinkamą pašarą (karvių pieną, sergančiu mastitu su antibiotikais)

• Lengviau apsaugoti nuo infekcinių ligų, kurios perduodamos motinų prieaugliui (pvz. paratuberkuliozė)

• Patogus sandėliavimas, gerokai ilgesnis saugojimo laikas

Paprastumas:

• Lankstesnis šėrimo grafikas (nesusietas su melžimo laiku)

• Galimybė lengviau organizuoti darbuotojų darbo grafikus

Ekonominis pieno pakaitalų privalumas, turint omenyje dabartines žalio pieno supirkimo kainas, yra akivaizdus. 2025 metų birželio mėnesio vidutinė supirkimo kaina buvo 499,91 € už toną pieno (pagal ŽŪDC), kas būtų 0,49991 € už 1 litrą žalio pieno. Paruošti 1 litrą pieno pakaitalo, kai miltelių kaina, tarkime, 2,60 €/kg, kainuoja vos 0,35 €. Skirtumas akivaizdus.

Kaip išsirinkti pieno pakaitalą savo veršeliui?

Šiai dienai pieno pakaitalų pasiūla rinkoje yra tokia gausi, kad ūkininkui vis sunkiau išsirinkti patį tinkamiausią savo veršeliams. Tam, kad būtų lengviau tai padaryti, pateiksiu keletą svarbių kriterijų į kuriuos reiktų atkreipti dėmesį renkantis.

Kas tai yra veršelių pieno pakaitalas?

Tai yra karvės pieno pakaitalas, kuris turi užtikrinti energijos ir baltymų poreikį optimaliam veršelio augimui. Tai pasiekiama tinkamai parinkus žaliavas produkto gamybai, bei užtikrinant gamybos technologiją. Žaliavos turi pasižymėti tam tikromis savybėmis:

• Maistinėmis ir skoninėmis

• Fizinėmis (tirpumas, spalva, dalelių dydis)

• Tiekimo pastovumu ir kaina

Kaip gaunamos pieno perdirbimo proceso žaliavos?

Procesas turi pagrindines dvi šakas:

• Sūrių gamyba

• Sviesto gamyba

Taigi pieno perdirbimo procese gaunamos dvi pagrindinės žaliavos naudojamos pieno pakaitalams gaminti, tai: pieno išrūgų milteliai ir nugriebto pieno milteliai.

Gaminami dažniausiai dviejų tipų pieno pakaitalai tai:

• Pagaminti nugriebto pieno miltelių pagrindu

• Pagaminti pieno išrūgų miltelių pagrindu

Priklausomai nuo to, kokio tipo pieno pakaitalais girdomi veršeliai, skiriasi ir virškinimo procesas žarnyne. Dėl skirtingo virškinimo laiko atsiranda maisto medžiagų absorbcijos skirtumai.

Jei veršelis girdomas pieno išrūgų pagrindu pagamintais pieno pakaitalais, į jo šliužą patekęs pieno pakaitalas virsta mase panašia į jogurtą. Tokia konsistencija žarnynu juda pakankamai greitai (virškinimas trunka apie 2 valandas).

Girdant pieno pakaitalu, kuris savo sudėtyje turi daugiau nei 35 % aukštos kokybės nugriebto pieno miltelių, veršelio šliuže įvyksta pieno baltymo kazeino koaguliacija ir susidaro kazeino krešulys (sūris). Dėl to virškinimas vyksta lėčiau (trunka apie 6 valandas) ir ne tik baltymai, bet ir kitos maisto medžiagos yra geriau įsisavinamos, skaičiai procentais pateikti lentelėje Nr. 2. Kuo daugiau nugriebto pieno miltelių pakaitalo sudėtyje, tuo geresnis rezultatas.

Pasterizavimo technologijos įtaka žaliavų kokybei

Net jei pieno pakaitalas yra pagamintas nugriebto pieno miltelių pagrindu, jo kokybė gali labai skirtis, dėl nugriebto pieno miltelių kiekio ir naudojamos skirtingos pieno pasterizavimo technologijos, kurios yra trys:

• Žemos temperatūros pasterizavimas: 72–80 °C 15–30 sekundžių.

• Vidutinės temperatūros pasterizavimas: 85 °C 1 min. arba 90–105 °C 30 sekundžių.

• Aukštos temperatūros pasterizavimas: 90 °C 5 min., 120 °C 1 min. arba 135 °C 30 sekundžių.

Šių technologijų skirtumai nulemia temperatūros poveikį pieno baltymams, t. y. jų tirpumui, virškinamumui ir biologiniam aktyvumui.

Panaudojus aukštos temperatūros technologiją, denatūruojasi pakankamai didelė dalis baltymų, sumažėja jų biologinis aktyvumas, jie silpniau tirpsta. Naudojant žemos temperatūros pasterizavimą, baltymų denatūracijos laipsnis gerokai žemesnis, išlieka aukštas virškinamumo rodiklis, biologinis aktyvumas – baltymai reaguoja su fermentais kaip natūraliame piene ir gerai tirpsta.

Todėl gaminant pieno pakaitalus, kuriuose yra naudojami nugriebto pieno milteliai, svarbu ne tik šios žaliavos kiekis, bet ir kokia gamybos technologija buvo taikyta.

Analitinės sudedamosios dalys

Trečiame paveikslėlyje pateikta procentinė, analitinių sudedamųjų dalių pieno pakaitaluose diagrama, kuri daugiau ar mažiau būdinga daugumai gaminamų pieno pakaitalų.

Tikrai yra svarbu žinoti, ne tik maisto medžiagų procentinę sudėtį pieno pakaitale, bet ir kokias žaliavas naudojant yra pasiekiama atitinkama sudėtis:

• Baltymai: Baltymų šaltinis pieno pakaitaluose yra pieno perdirbimo žaliavos ir augaliniai baltymai (sojos baltymai, glitimas). Ypač aukštos kokybės pieno pakaitaluose augalinės kilmės baltymai visai nenaudojami, žinoma, tokie pakaitalai pasižymi atitinkamai didesne kaina.

• Riebalai: Pieno pakaitaluose dažniausiai naudojami palmių riebalai, kokosų aliejus (labai lengvai virškinamas bei pasisavinamas), rečiau – rapsų aliejus (netinka pakaitaluose, skirtuose naujagimiams veršeliams). Gali būti naudojami gyvulinės kilmės riebalai, tačiau dėl didesnės kainos pasirenkami rečiau.

• Ląsteliena: Labai svarbus ląstelienos kiekis. Naujagimiams veršeliams jos turi visai nebūti arba kiek įmanoma mažiau (0,00–0,10 %). Atkreipkite dėmesį, kad jei pieno pakaitalo sudėtyje yra augalinės kilmės baltymų, tai ląsteliena, nors ir mažas jos kiekis, turi būti nurodyta sudėtyje. Vadinamoji nulinė ląsteliena gali būti tik tuose pieno pakaitaluose, kurie gaminami nenaudojant augalinės kilmės baltymų.

• Pelenai:

• Makroelementai.

• Mikroelementai.

• Vitaminai: A, D, E, B, C, K3.

• Probiotikai: pavyzdžiui, Bacillus licheniformis, Bacillus subtilis.

• Antioksidantai: pavyzdžiui, Proviox 50.

Svarbus faktas: pasirinkus kitą pieno pakaitalą, būtinai reikia patikrinti jo tankį pasveriant matavimo indą su milteliais (pav. Nr.4), nes skirtingų pieno pakaitalų tankis, netgi to paties gamintojo skirtingų produktų, gali skirtis iki 20 %, net tos pačios, skirtingų partijų, pakaitalo tankis taip pat gali šiek tiek skirtis. Tai yra labai svarbu, nes pakeitus pieno pakaitalą į tokį, kurio tankis yra mažesnis, jūsų veršelis tiesiog negaus tokio kiekio maisto medžiagų, koks jam priklauso pagal šėrimo rekomendacijas.

Kodėl didesnis veršelio kasdieninis priesvoris yra gerai?

• Kuo didesnis kasdienis priesvoris, tuo greičiau veršelis pasiekia atjunkymo svorį ir sunaudojama mažiau pieno pakaitalų.

• Anksčiau adaptuojasi prie koncentratų.

• Greičiau pasiektas atjunkymo svoris sutrumpina pirmojo veršiavimosi amžių.

• 100 g didesnis dienos priesvoris lemia 135–155 litrais didesnį primilžį pirmojoje laktacijoje. Pagal atliktus dvejus tyrimus Soberon ir Van Amburgh (2013) bei Gersinger (2016) buvo nustatyta koreliacija tarp kasdienio priesvorio ir produkcijos kiekio pirmojoje laktacijoje. Pagrindinė priežastis, kodėl taip atsitinka, yra geresnis pieno liaukos išsivystymas.

• Akivaizdi intensyvaus šėrimo ir gero baltymų pasisavinimo svarba.

Kada laikas atjunkyti veršelį?

Vienas iš rodiklių yra BHB (beta-hidroksibutirato) atsiradimas veršelio kraujyje. Tai yra svarbus rodiklis, kuris parodo, kad didysis prieskrandis pradeda funkcionuoti ir, nutraukus girdymą, atsiradus gliukozės trūkumui, veršelis jau galės apsirūpinti energija ėsdamas.

Didžiojo prieskrandžio veikla ir kepenys gamina nedidelius BHB kiekius. Kai jo lygis veršelio kraujyje yra 0,2 mmol/l, pasiekiamas tas taškas, kai veršelį galima atjunkyti. Žinoma, paprastesnis rodiklis yra tuomet, kai veršelis suėda 2 kg koncentruotų pašarų per parą arba pasiekia atitinkamą 100–110 kg svorį.

Taigi apibendrinant, norisi pabrėžti, kad visi gyvuliai ūkyje yra labai svarbūs, bet išskirčiau būtent veršelius, nes jie yra ūkio ateitis.

Tai yra tie gyvuliai kurių atžvilgiu nereikėtų taupyti, anaiptol, reikia sudaryti pačias tinkamiausias sąlygas, šėrimui naudoti tik aukščiausios kokybės pašarus ir taikyti pačią geriausią priežiūrą. Nes tai, kas bus investuota šiandien, su kaupu sugrįš vėliau.

Jei kartais kilų klausimų, būtinai susisiekite: Virginijus Kanapė, +370 649 76082 arba Monika Snudaitienė, +370 655 33061.