Seime – iniciatyva keisti kompensacijų tvarką kailinių žvėrelių fermas uždarančiam verslui

Konstituciniam Teismui (KT) nusprendus, kad kailinių žvėrelių fermų draudimas neprieštarauja Konstitucijai, Seimas ėmė koreguoti kompensacijų skyrimo tvarką šiuos ūkius uždarantiems verslininkams.

Uždrausti kailinių žvėrelių fermas Seimas nusprendė prieš dvejus metus, draudimas įsigalioja nuo 2027 m., o iki to laiko numatytas pereinamasis laikotarpis, kai verslininkai gali gauti kompensacijas.

Pagal Seimo priimtą tvarką, 2024-aisiais verslą uždarę kailinių žvėrelių fermų savininkai gaudavo 3 eurus už kiekvieną gyvūną, 2025 m. ši suma siekia 2 eurus, o pasitraukus iš rinkos 2026 m. kompensacija sieks 1 eurą.

KT nusprendė, kad šis Seimo sprendimas pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja, tačiau įvertino, kad priimta tvarka apsunkina galimybes verslininkams, kurie iki draudimo įsigaliojimo nėra grąžinę lengvatinių paskolų, gauti kompensacijas.

Teigta, kad dabar kompensacijas gauti leidžiama tik tiems ūkiams, kurie paskolas yra visiškai grąžinę, nors kai kurių verslininkų gautų paskolų terminai numatomi jau po kailinių žvėrelių fermų draudimo įsigaliojimo 2027-aisiais.

Taip esą sudaromos nelygiavertės sąlygos, nes kailių ūkiams numatytos skirtingos kompensacijos, kurių dydis priklauso nuo to, kada nutraukiamas verslas, nors ne visos įmonės turi vienodas sąlygas tai padaryti anksčiau.

Šį antradienį Seimas po pateikimo pritarė laikinojo žemės ūkio ministro Igno Hofmano siūlymui kompensacijas išmokėti nepriklausomai nuo kailinių žvėrelių ūkio gautos paskolos grąžinimo būklės.

„Tie ūkio subjektai, kurie atsisakytų (kailinių žvėrelių verslo – ELTA) veiklos, jeigu jie turi gavę lengvatinę paskolą, jos negrąžinę, negalėtų pretenduoti į galimą kompensaciją. Todėl siūlomas šitas pakeitimas, kad šitie ūkio subjektai turėtų tokią galimybę gauti kompensaciją, jeigu jie anksčiau nutraukė veiklą, lengvatinio kredito grąžinimo terminą“, – Seimo tribūnoje kalbėjo I. Hofmanas.

Anot Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), nauju teisiniu reguliavimu nebeliktų draudimo išmokėti kompensacijas tiems ūkiams, kurie gavo lengvatines paskolas pagal COVID-19 ar Rusijos agresijos pasekmių likvidavimo finansines priemones.

I. Hofmano teigimu, nauja tvarka būtų įgyvendinta ne iš jėgos pozicijos, o „saldainio principu“, kai laiku kailinių žvėrelių veisimo veiklos atsisakę verslininkai gauna kompensacijas.

„Mano lūkestis, (…) kad tai būtų padaryta civilizuotai, kaip daroma kitose Europos Sąjungos šalyse. Žmonės, kurie užsiėmė ta veikla prieš tai, jie visa tai darė visiškai teisėtai, turėtų būti jų lūkesčiai atliepti, nes jie tai darydami visiškai teisėtai investavo savo lėšas, savo uždirbtus pinigus, galbūt net asmenines lėšas“, – aiškino laikinasis ministras.

Už projektą po pateikimo balsavo 86 Sei­mo nariai, susilaikė 7, pasisakiusių prieš – nebuvo. Svarstymui į parlamento balsavimo salę jis grįš lapkričio 18 d.

Šiuo metu Regionų administraciniame teisme nagrinėjamas 48 kailinių žvėrelių ūkių skundas, kuriuo iš Lietuvos reikalaujama priteisti daugiau nei 113,6 mln. eurų žalą.

Kailių fermas yra uždraudusios 19 Europos valstybių. Tokį sprendimą jau priėmusios ir kitos dvi Baltijos šalys, taip pat Austrija, Prancūzija, Airija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir kitos.