Rudenį fiksuojamas erkinių ligų pikas – kaip apsisaugoti?

Šylantis klimatas vis labiau keičia erkių elgseną – pavojus užsikrėsti Laimo liga, erkiniu encefalitu ar kita erkių platinama liga išlieka net iki vėlyvo rudens. Kaip rodo draudikų duomenys, rudens mėnesiais fiksuojamas vienas iš erkinių ligų pikų. Sveikatos specialistai įspėja, jog neretu atveju erkės įsisegimas gali likti nepastebimas, o pirmieji simptomai dažnai primena įprastą peršalimą ar gripą.

Erkių elgsena keičiasi – išlieka ilgiau aktyvios

Laimo liga ir erkinis encefalitas – dažniausiai Europoje pasitaikančios erkių platinamos ligos. Parazitai tampa aktyvūs, kai vidutinė temperatūra pakyla iki 5–7 laipsnių šilumos. Lietuvos sąlygomis tai įprastai nutinka kovo–balandžio mėnesiais, o padidėjęs erkių aktyvumas išlieka iki pat rudens pabaigos, sako „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja infektologė Gabrielė Gaižutytė-Monteleone.

„Dažniausiai erkių aktyvumo pikas fiksuojamas gegužės–birželio mėnesiais, o šaltuoju metų laiku šie skaičiai sumažėja. Vis dėlto neįprastai šiltas pastarųjų metų klimatas rodo, kad erkės gali išlikti aktyvios ne tik rudenį, bet ir kalendorinės žiemos metu“, – teigia G. Gaižutytė-Monteleone.

Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys, erkinių ligų atvejų tendencijos pastaraisiais metais išlieka panašios – žiemą fiksuojamas žemiausias žalų skaičius, pavasarį stebimas lėtas augimas, o vasarą prasideda staigus šuolis. 

Vis dėlto, labiausiai neraminanti tendencija atsiskleidžia būtent rudens mėnesiais: rugsėjis, spalis ir lapkritis tampa vis didesnės rizikos laikotarpiu, sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius.

„Kiekvienų metų rudenį kreipinių dėl erkinių ligų daugėja. Jei prieš kelerius metus jų buvo kiek daugiau nei 200 – po metų šis skaičius šoktelėjo dar vienu šimtu, o pernai išaugo dar pusšimčiu. Rugsėjis tampa aiškiu rizikos mėnesiu – per trejus metus žalų atvejai išaugo iki bene 150 atvejų, priartėjant prie vasaros pabaigos pikų. Akivaizdu, jog erkių platinamų ligų grėsmė nebėra tik vasaros problema, ji aktuali ir rudenį“, – teigia A. Juodeikis.

Erkinio encefalito simptomai gali suklaidinti

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, praėjusiais metais erkiniu encefalitu susirgo daugiau nei 800 gyventojų – apie trečdaliu daugiau nei 2023 m., kai buvo fiksuota arti 600 ligos atvejų visoje šalyje.

Pasak gydytojos infektologės, tik 15–62 proc. pacientų, kuriems diagnozuojamas erkinis encefalitas, prisimena erkės įsisegimą, todėl pasitaiko, kad infekcija nustatoma be aiškaus kontakto patvirtinimo.

„Tai viena iš pavojingiausių erkių platinamų ligų. Žmogus užsikrečia įkandus užkrėstai erkei ar nimfai, o pirmieji simptomai dažniausiai pasireiškia po savaitės ar dviejų, nors gali išryškėti ir po kelių dienų ar net mėnesio. Liga paprastai vystosi dviem etapais: pradžioje ji primena paprastą peršalimą, tačiau vėliau pereina į rimtesnius centrinės nervų sistemos pažeidimo požymius“, – sako G. Gaižutytė-Monteleone.

Gydytoja infektologė teigia, kad nepajėgus kovoti su infekcija organizmas pereina į antrąją ligos fazę, kai pasireiškia centrinės nervų sistemos pažeidimai: meningoencefalitinė forma su karščiavimu, stipriais galvos skausmais, pykinimu, vėmimu, sprando sukaustymu, o kartais ir sąmonės, pusiausvyros ar kalbos sutrikimais.

Pasak draudimo bendrovės atstovo A. Juodeikio, rudenį būtina itin atidžiai stebėti savo sveikatos būklę, nes erkinio encefalito simptomus nesunku supainioti su įprastais peršalimo požymiais, kurie šiuo metų laiku pasireiškia ypač dažnai.

„Kalbant apie erkinį encefalitą, ypač svarbu anksti tiksliai suprasti jaučiamus simptomus – tokiu atveju galima laiku kreiptis į medikus, gauti tinkamą pagalbą ir sumažinti ilgalaikių komplikacijų riziką. Vis aktyvesnės erkės didina ir gyventojų dėmesį sveikatos draudimui – jis suteikia galimybę greičiau pasiekti reikalingas paslaugas, pradėti gydymą ir sparčiau grįžti į įprastą gyvenimo ritmą“, – pabrėžia ekspertas.

Laimo ligos pasekmės gali lydėti visą gyvenimą

Laimo liga – viena iš dažniausiai Europoje diagnozuojamų erkių platinamų ligų. Kasmet nustatoma apie 65 tūkst. susirgimo atvejų, kurie įprastai paveikia ne tik odą, bet ir vidaus organus bei nervų sistemą, sako gydytoja infektologė.

„Kartais žmogus suserga nepastebimai – organizme susiformuoja antikūnai, tačiau jokių simptomų nebūna, todėl gydymas nereikalingas. Tačiau jei liga pasireiškia požymiais, paprastai skiriamas 2–4 savaičių gydymas antibiotikais“, – sako G. Gaižutytė-Monteleone.

Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys, Laimo ligos žalų atvejai kasmet išauga apie trečdalį: 2022 m. registruota 440 atvejų, 2023 m. – 600, o pernai – net 770. 

„Per pastaruosius trejus metus užfiksuota apie 2,4 tūkst. žalų dėl erkinių ligų, o bendra išmokų suma viršijo 1 mln. eurų. Vien pernai rugsėjį maksimali išmoka, siekusi beveik 3 tūkst. eurų, buvo skirta dėl Laimo ligos atvejo. Tai ne tik sparčiai augantis žalos tipas, bet ir dažniausias, lyginant su erkiniu encefalitu“, – teigia A. Juodeikis.

Gydytoja infektologė pabrėžia, jog negydoma ar laiku nediagnozuota Laimo liga gali palikti rimtų pasekmių įvairioms organizmo sistemoms, dažniausiai pasireiškiant lėtiniam artritui, sukeliančiam nuolatinį sąnarių skausmą ir raumenų silpnumą.

„Ši liga gali sukelti ir neurologinių sutrikimų – nuo jutimo pokyčių bei pusiausvyros problemų iki galūnių silpnumo, psichikos pakitimų ar net paralyžiaus. Ji gali pažeisti ir širdį, sukeldama uždegimą ar ritmo sutrikimus, o kai kuriais atvejais paveikti odą ar net akis. Nuo erkinio encefalito apsaugo skiepai, tačiau nuo Laimo ligos vakcinos nėra, todėl ypač svarbu dėvėti tinkamą aprangą, naudoti repelentus ir po buvimo gamtoje kruopščiai apžiūrėti kūną“, – teigia G. Gaižutytė-Monteleone.

Ekspertai primena pagrindines prevencijos priemones, padėsiančias apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų:

• Venkite erkių buveinių – tankių krūmynų, aukštos nepjautos žolės, pamiškių ar pievų.
• Rinkitės tinkamą aprangą – einant į gamtą patartina dėvėti šviesius drabužius, nes ant jų erkės lengviau pastebimos. Kelnių klešnes verta sukišti į kojines, avėti uždarus batus. Drabužiai turi būti ilgomis rankovėmis, galvą bei kaklą apsaugoti padės prigludusi kepurė ar skarelė.
• Naudokite repelentus – erkių atbaidymui skirtas priemones. Jas reikėtų purkšti ne tik ant drabužių, bet ir ant atvirų kūno vietų.
• Grįžę iš gamtos visada atlikite patikrą – atidžiai apžiūrėkite drabužius, kūną ir plaukus. Erkės dažniausiai įsisega į pažastis, kirkšnis, kelių linkius, taip pat už ausų.