Apie ES-Mercosur laisvosios prekybos susitarimą

2025 m. rugsėjo 3 d. Europos Komisija pateikė pasiūlymą ES Tarybai ir Europos Parlamentui sudaryti susitarimą su MERCOSUR. Remiantis 2023 m. užbaigto ES-Čilės laisvosios prekybos susitarimo praktika, Komisija siūlo sudaryti du atskirus susitarimus:

• ES ir MERCOSUR partnerystės susitarimą, kurį turės ratifikuoti visos ES valstybės narės pagal savo nacionalines procedūras;
• laikinąjį prekybos susitarimą (Interim Trade Agreement), kuris apims tik išimtinės ES kompetencijos klausimus. Laikinasis prekybos susitarimas nustotų galioti, kai įsigaliotų ES-MERCOSUR partnerystės susitarimas, apimantis ir LPS nuostatas.

Laikinasis prekybos susitarimas buvo atskirtas, kaip apimantis tik ES išimtinės kompetencijos klausimus, todėl šio susitarimo ratifikavimas ES valstybių narių nacionaliniuose parlamentuose nevyks, susitarimo įsigaliojimui – reikės  pritarimo ES Taryboje (pagal kvalifikuotos daugumos taisykles) ir Europos Parlamente (užteks paprastos balsų daugumos). Pasiūlymų svarstymo grafikas priklausys nuo ES Tarybai pirmininkaujančios Danijos, kuri savo pirmininkavimo programoje indikavo apie pasirengimą visapusiškai remti susitarimo sudarymą.

Išsamiau

Procesas: ES derybos dėl laisvosios prekybos susitarimo (LPS) su MERCOSUR bloku (Argentina, Brazilija, Paragvajus ir Urugvajus) prasidėjo 1999 m. ir 2019 m. buvo paskelbta apie derybų pabaigą, tačiau susitarimas nebuvo užbaigtas, nes lygiagrečiai prasidėjo derybos dėl MERCOSUR šalių klimato kaitos ir miškų kirtimo mažinimo įsipareigojimų. Toks susitarimas buvo pasiektas 2024 m. gruodžio 6 d., kai MERCOSUR pusė sutiko, kad Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos būtų įtrauktas kaip ES-MERCOSUR LPS dalis.

2024 m. gruodžio 6 d. papildomu susitarimu buvo suderėti šie elementai:

• Paryžiaus klimato kaitos susitarimas tapo integralia ES-MERCOSUR LPS dalimi. LPS galiojimas galės bus stabdomas, jeigu kuri nors pusė nesilaikys Paryžiaus klimato kaitos susitarimo įsipareigojimų.
• Susiderėta dėl Prekybos ir tvaraus vystymosi (TSD) instrumento. Instrumento dalimi yra įsipareigojimas dėl miškų ne kirtimo. Taip pat, jame sutarta dėl tvarių prekybos grandinių, darbuotojų teisių, biologinės įvairovės išsaugojimo.
• Pakeisti tarifų liberalizavimo etapai, kvotos ir saugikliai automobiliams, biodyzelinui, kiaulienai.
• Sumažinti eksporto mokesčiai kritiniams mineralams.
• Susitarta dėl 350 Geografinių nuorodų, apsaugančių ES produkciją (pvz. sūris, kumpis, vynas),
• Susitarta dėl rebalansavimo mechanizmo, t.y. susitarimo adaptavimo mechanizmo, jeigu kuri nors susitarimo šalis įgyvendina priemonę, pažeidžiančią susitarimą. – šito galima ir nerašyti.

Politinis kontekstas: ES-MERCOSUR LPS sudarymas sustiprintų ir politinę ES įtaką Pietų Amerikos regione. Prekybos santykių diversifikavimas mažintų ES prekybos priklausomybes nuo nepatikimų tiekėjų, padėtų kurti labiau subalansuotą ir atsparesnį ES prekybos tinklą. Dėl šių priežasčių daug ES valstybių narių remia susitarimo sudarymą. 2024 m. rugsėjo 6 d. vienuolikos ES valstybių narių (Čekijos, Estijos, Danijos, Ispanijos, Kroatijos, Latvijos, Liuksemburgo, Portugalijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos) vyriausybių vadovų laišku Europos Komisijos vadovei U. von der Leyen paragino kuo greičiau užbaigti susitarimą. EK pateikus pasiūlymą dėl susitarimo sudarymo, ES valstybėse narėse vyksta diskusijos, po kurių bus priimtos šalių galutinės pozicijos.

EFTA-MERCOSUR LPS: 2025 m. liepos 12 d.  EFTA šalys (Šveicarija, Norvegija, Islandija, Lichtenšteinas) baigė derybas dėl prekybos susitarimo su MERCOSUR. Susitarimą planuojama pasirašyti iki metų pabaigos. Susitarimas numato muitų panaikinimą daugiau nei 95 % prekių, įskaitant žemės ūkio ir žuvininkystės produktus, automobilių dalis, chemines medžiagas.

Lietuvos pozicija: Lietuva rėmė derybas dėl susitarimo, kadangi juo siekiama atverti naujas rinkas Lietuvos eksportuotojams. Tuo pačiu derybose buvo reikalaujama užtikrinti, kad importas iš MERCOSUR šalių nesukeltų žalos jautresniems Lietuvos ekonomikos sektoriams. Šiuo metu institucijos vertina Europos Komisijos pateiktą susitarimo tekstą. 

Svarstymai Lietuvoje:

2024 m. gruodžio 11 d. LRS Kaimo reikalų komitetas priėmė sprendimą, kuriuo Vyriausybei siūlo nepritarti susitarimui, o Žemės ūkio ministras žodžiu išsakė pritarimą tokiai pozicijai.

• 2025 m. vasario 19 d. LRS Europos reikalų komitetas priėmė sprendimą, kad Vyriausybė turės pateikti komitetui atnaujintą LR poziciją po to, kai iš Europos Komisijos gaus susitarimo ekonominį vertinimą.
• Užsienio reikalų komitetas, kaip pagrindinis prekybos politikos klausimais, ne kartą pritarė LR Vyriausybės pozicijai palaikyti derybas, nes būsimas susitarimas yra svarbus tiek dėl ekonominių, tiek geopolitinių priežasčių, tikslinga atverti naujas rinkas Lietuvos eksportuotojams, tuo pačiu užtikrinant, kad importas nesukeltų žalos jautresniems sektoriams. Šiai pozicijai ne kartą buvo gautas LRS Užsienio reikalų komitetas pritarimas (rengiantis URT/Prekyba posėdžiams), kuris yra pagrindinis komitetas prekybos politikos klausimais.

Ekonominė analizė: š.m. liepos 22 d. Europos Komisija paskelbė išsamų ES-MERCOSUR susitarimo ekonominį vertinimą, kuriame buvo atlikta pasiektų rezultatų analizė:

• Susitarimas sukurs apie 700 mln. gyventojų rinką ir apims apie penktadalį pasaulio BVP. Iki šiol MERCOSUR nėra sudariusi jokių reikšmingų laisvosios prekybos susitarimų, todėl ES ir Lietuvos gamintojai įgytų konkurencinį pranašumą prieš kitas šalis MERCOSUR rinkoje. MERCOSUR šalys pasižymi dideliu rinkų uždarumu, nes taiko aukštus muitus ir sudėtingus netarifinius barjerus. Susitarimas leistų ES eksportuotojams sutaupyti iki 4 mlrd. eurų muito mokesčio per metus.
• MERCOSUR pusė palaipsniui panaikins muitus 91 % ES eksportuojamų prekių. Daugumos prekių tarifai bus panaikinti per laikotarpį iki 10 metų, tarp jų ir Lietuvai svarbiuose sektoriuose: alkoholiniams gėrimams (iki 35 %), chemijos produktams (iki 18 %), elektros įrangai (iki 18 %), medicinos įrangai (iki 16 %), vaistams (iki 14 %), mechaninei įrangai (iki 14–20 %). Be to, susitarimas panaikins ir aukštus, iki 27–55 %, muitus žemės ūkio produktų eksportui. Kai kuriems sektoriams, pavyzdžiui automobilių pramonei, muitų mažinimo laikotarpiai gali būti ilgesni ir siekti 18–30 metų.
• Prognozuojama, kad susitarimas gali padidinti ES metinį eksportą į MERCOSUR bloką iki 39 proc. (49 mlrd. eurų). ES žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į MEROCUSR turėtų padidėti beveik 50 proc. Susitarimas sumažins didelius muitus pagrindiniams ES žemės ūkio ir maisto produktams. Be to, juo mažinamos netarifinės eksporto kliūtys į MERCOSUR šalis.
• Didelis laimėjimas – laipsniškas MERCOSUR rinkos atvėrimas automobiliams (muitas iki 35%) ir jų dalimis (dabartinis muitas iki 18%). Tai yra svarbu ir Lietuvai, kuri dalyvauja europinėse automobilių gamybos vertės grandinėse.
• Susitarimas bus naudingas su kitomis ES valstybėmis narėmis prekiaujančiam verslui per įsitraukimą į Europines vertės grandines.

Lietuvos prekyba su MERCOSUR šiuo metu nėra didelė – 2024 m. prekybos apyvarta sudarė 120,8 mln. eurų. Lietuviškos kilmės prekių eksportas į MERCOSUR sudarė – 39,33 mln. eurų, importas iš MERCOSUR – 61,66 mln. eurų. Į MERCOSUR daugiausia eksportuojama trąšų, elektros mašinų ir jų dalių, mineralinio kuro, optikos, fotografijos reikmenų. Iš MERCOSUR šalių į Lietuvą daugiausiai importuojama tabako, žemės riešutų, vaisių, kavos ir arbatos – tai yra produktų, kurių patys negaminame.

Šiuo metu Lietuvos eksportuotojas vidutiniškai sumoka 14% muitą.