Kaimo reikalų komitetas pasisakė apie projektuojamą BŽŪP finansavimą Lietuvai

Briuselyje Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) delegacija dalyvavo Europos Parlamento AGRI komiteto iniciatyva surengtame tarpparlamentiniame komitetų posėdyje „Vizija maistui ir žemės ūkiui – pasekmės nacionaliniu ir ES lygmeniu“. Diskusijos vyko itin svarbiu metu – Europos Sąjungoje pradedama rengtis naujiems Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) pasiūlymams 2028–2034 m. laikotarpiui.

Posėdyje Europos Komisijos narys, Europos Parlamento, Danijos pirmininkavimo ES Tarybai atstovai, nacionalinių parlamentų nariai ir žemdirbių organizacijų atstovai aptarė pagrindinius iššūkius: žemdirbių pajamų stabilumą, sąžiningas konkurencijos sąlygas, kartų kaitą, rizikos valdymo priemones ir atsparumą klimato kaitai.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika pabrėžė, kad Lietuvai itin svarbu užtikrinti pakankamą BŽŪP finansavimą ir užbaigti išorinės tiesioginių išmokų konvergencijos procesą.

„Lietuvai, kaip ir kitoms regiono valstybėms, siūloma parama yra maždaug 20 proc. mažesnė nei dabartiniu laikotarpiu. Tai kelia rimtą grėsmę ūkininkų pajamų stabilumui ir Europos maisto saugumui. Todėl pabrėžiame, kad Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimas negali būti mažinamas, ypač rytinio ES pasienio valstybėse. Lietuva pasisako už aiškiai atskirtą ir tinkamai finansuojamą BŽŪP su dviem ramsčiais – tiesioginėmis išmokomis ir kaimo plėtra. Nepritariame šios politikos įtraukimui į bendrą Nacionalinį ir regioninės partnerystės planą. Svarbu atsižvelgti į jos išskirtinumą ir priemonių specifiką – ši politika turi būti aiškiai atskirta finansiniu požiūriu, nekonkuruojant su kitais sektoriais. Lietuvai esminis klausimas – užbaigti tiesioginių išmokų išorinės konvergencijos procesą, nustatant konkrečius finansinius vokus visoms valstybėms narėms“, – sakė K. Mažeika.

KRK narys Bronis Ropė akcentavo, kad be sąžiningų pajamų užtikrinimo ūkininkams nebus galima kalbėti apie sektoriaus ateitį. „Nenorėčiau kartoti jau minėtų klausimų, kurie yra aktualūs mano šaliai ir kitoms valstybėms narėms, bet norėčiau išskirti vieną itin svarbų aspektą – sąžiningų pajamų užtikrinimą ūkininkams. Europos Parlamente jau buvo svarstytas reglamentas dėl nesąžiningų prekybos praktikų, tačiau šis klausimas dar nėra iki galo išspręstas. Rizika išlieka, ypač tose šalyse, kur žemas kooperacijos lygis ir kur perdirbėjai bei prekybininkai pasiima didžiąją dalį naudos. Turime sukurti veiksmingą sistemą, kuri užtikrintų bent jau ūkininkų gamybos sąnaudų padengimą. Tik taip žemdirbiai galės planuoti savo ateitį ir prisidėti prie Europos žemės ūkio stabilumo“, – kalbėjo jis.

KRK narys Kazys Starkevičius atkreipė dėmesį į geopolitinės situacijos poveikį Europos žemės ūkiui. „Šiandien raketų nuolaužos jau krenta Lenkijoje, Rumunijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Pastaruoju metu ataka pasiekė netgi Kopenhagą. Negalime manyti, kad tai nesikartos ir kitose valstybėse. Matome, jog ši geopolitinė įtampa tiesiogiai paliečia mūsų regioną. Įvedėme sankcijas, bet pažvelkime į rezultatus: sumažėjo kai kurių maisto produktų eksporto ir importo srautai, tačiau prekyba su Rusija vis dar vyksta. Todėl turime būti ryžtingesni ir užtikrinti, kad sankcijos būtų realiai veiksmingos. Tik taip galėsime garantuoti, kad Europos žemės ūkis bus iš tiesų saugus ir atsparesnis geopolitiniams iššūkiams.“

Tarpparlamentiniame posėdyje taip pat daug dėmesio skirta rizikos valdymui. Diskusijoje dalyvavo Europos investicijų banko, draudimo sektoriaus atstovai, kurie pristatė naujus finansinius instrumentus, skirtus padėti ūkininkams susidoroti rinkos rizikomis ir užtikrinti didesnį žemės ūkio sektoriaus atsparumą.