Nuo traktorių iki teismo: ūkininkai meta iššūkį ES–Mercosur susitarimui

Antradienį Strasbūre prie Europos Parlamento ir kitų Europos Sąjungos institucijų planuojama masinė ūkininkų protesto akcija. Į ją turėtų atvykti tūkstančiai žemdirbių iš kelių ES valstybių, siekiančių atkreipti politikų dėmesį į ES ir Pietų Amerikos „Mercosur“ šalių bloko prekybos susitarimą, kuris, jų vertinimu, kelia rimtą grėsmę Europos žemės ūkiui.

Protestai vyksta tuo metu, kai ūkininkų nepasitenkinimas šiuo susitarimu jau kelias savaites stiprėja visoje Europoje. Žemdirbiai pabrėžia, kad sutartis buvo pasirašyta be realių konsultacijų su žemės ūkio sektoriumi, nors būtent jis gali patirti didžiausias pasekmes. „Agrobitė“ primena, kad Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ES vardu susitarimą pasirašė sausio 17 d. Paragvajaus sostinėje Asunsjone.

Praėjusią savaitę ūkininkų protestai pasiekė ir Prancūzijos sostinę. Į Paryžiaus gatves išvažiavo apie 350 traktorių, kurie pagrindinėmis miesto arterijomis pasiekė Nacionalinės asamblėjos pastatą. Tai buvo jau antras didelis protestas per vieną savaitę. Akcijų metu buvo blokuojami uostai, tikrinami į Europos Sąjungą vykstantys vilkikai – taip simboliškai demonstruojamos baimės dėl pigesnės produkcijos importo ir, ūkininkų nuomone, nevienodų konkurencijos sąlygų.

Strasbūro protestas laikomas vienu svarbiausių iki šiol, nes jame dalyvaus ne tik Prancūzijos, bet ir Lenkijos, Bulgarijos bei kitų ES šalių žemdirbiai. Organizatoriai pabrėžia, kad tai ne nacionalinis, o visos Europos ūkininkų klausimas, susijęs su bendrosios žemės ūkio politikos ateitimi.

Viešuose protestų organizatorių pareiškimuose vis dažniau minima galimybė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT). Kol kas tai nėra formalus ieškinys, tačiau toks žingsnis svarstomas kaip papildoma spaudimo priemonė, jei politinis dialogas neduos rezultatų. Ūkininkų organizacijų teigimu, galimo teisinio ginčo pagrindas galėtų būti konkurencijos ir lygių sąlygų principo pažeidimas. Jie nurodo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 39 straipsnį, kuriame įtvirtinti bendrosios žemės ūkio politikos tikslai – stabilios rinkos ir tinkamos ūkininkų pajamos.

Vis dėlto toks kelias sulaukia prieštaringų vertinimų pačiame Europos Parlamente. Didžiausia politinė jėga – Europos liaudies partijos (EPP) frakcija – nepritaria idėjai kreiptis į ESTT. Frakcijos atstovai perspėja, kad teisiniai procesai galėtų sustabdyti susitarimo ratifikaciją mėnesiams ar net metams ir pakenkti ES patikimumui tarptautinėje prekybos politikoje. Šiai frakcijai priklauso ir Lietuvos europarlamentarai Rasa Juknevičienė, Liudas Mažylis bei Paulius Saudargas, į EP patekę kaip Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų atstovai.

Tuo pat metu politinės diskusijos ir protestai iš dalies užgožia jau vykstančius techninius susitarimo įgyvendinimo procesus. „Agrobitė“ primena, kad dar 2025 m. pabaigoje Brazilija Europos Komisijai pateikė vadinamąjį „pre-listingo“ sąrašą su įmonėmis, kurios galės eksportuoti į ES kiaušinius ir jų produktus. Tai reiškia, kad ES atsisakė kiekvienos įmonės individualaus audito, perkeldama pirminę kontrolės atsakomybę Brazilijos institucijoms.

Ši situacija atskleidžia pagrindinį šiandienos konfliktą: kol ūkininkai siekia stabdyti arba iš esmės keisti susitarimą, jo įgyvendinimo mechanizmai jau pradeda veikti techniniu lygmeniu.

Galimos išeitys šioje situacijoje išlieka kelios. Pirmoji – politinis kompromisas, kai prieš ratifikaciją būtų įtvirtintos papildomos apsaugos žemės ūkiui, numatyti kompensaciniai mechanizmai ar importo ribojimai jautriems sektoriams. Antroji – teisinis kelias per ESTT, kuris galėtų laikinai pristabdyti procesą, tačiau kartu reikštų ilgą ir neprognozuojamą ginčą. Trečioji – susitarimo ratifikavimas dabartine forma, paliekant ūkininkų nepasitenkinimą spręsti vėlesnėmis politinėmis priemonėmis.

Artimiausios savaitės parodys, ar Strasbūro protestas taps lūžio tašku derybose, ar tik dar vienu signalu, kad atotrūkis tarp Europos žemės ūkio politikos formuotojų ir ūkininkų bendruomenės toliau gilėja.