Kai Briuselyje ruošiamasi protestams, Pietų Amerikoje – skubinama ES-MERCOSUR sutartis

Europos ūkininkams ruošiantis didžiuliam protestui Briuselyje, kuriame, kaip skelbiama, dalyvaus apie 10 tūkst. žemdirbių, Pietų Amerikos ūkininkai spaudžia savo valdžias kuo greičiau ratifikuoti prekybos susitarimą tarp Europos Sąjungos ir MERCOSUR bloko (Argentinos, Brazilijos, Paragvajaus ir Urugvajaus). Protesto dalyviai Briuselyje planuoja griežtai pasisakyti prieš, jų vertinimu, pernelyg liberalų susitarimą, kuris galėtų dar labiau padidinti spaudimą Europos ūkiams.

Dar 2025 m. rugsėjo 5 d. Federación de Asociaciones Rurales del Mercosur (FARM) per regionines žemdirbių organizacijas išplatino pranešimą spaudai, kuriame aiškiai paragino sparčiau ratifikuoti ES–MERCOSUR sutartį. FARM dokumente susitarimas vadinamas „istoriniu“ tiek regiono agroverslui, tiek bendrai ekonomikai, nes, organizacijos teigimu, jis atvertų rinkas, sumažintų prekybos kliūtis ir sustiprintų MERCOSUR šalių konkurencingumą.

Pasak FARM, žemės ūkio ir gyvulininkystės sektorius daugelyje MERCOSUR valstybių išlieka vienu svarbiausių kaimo užimtumo ir pajamų šaltinių, todėl stabilus ir nuspėjamas prekybos režimas laikomas kritiškai svarbiu ilgalaikiam vystymuisi. Organizacijos skaičiavimu, po pereinamojo laikotarpio net 95 proc. ES rinkos MERCOSUR šalių eksportui taptų bemuitė. Tai galėtų reikšmingai padidinti mėsos, vaisių, kavos, etanolio ir kitų žemės ūkio produktų eksportą į Europą.

FARM pabrėžia, kad dalis lengvatų įsigaliotų iškart po ratifikavimo, tačiau visa susitarimo ekonominė nauda būtų pasijus tik pasibaigus pereinamajam laikotarpiui ir sutartį ratifikavus visiems ES valstybių narių parlamentams. Todėl Pietų Amerikos ūkininkai ragina veikti „koordinuotai ir operatyviai“, kad nebūtų prarastos strateginės galimybės ir konkurencinis pranašumas pasaulinėje rinkoje.

Tuo pat metu Europos ūkininkų organizacijos laikosi priešingos pozicijos. Copa-Cogeca, atstovaujanti ES žemdirbiams ir kooperatyvams, ne kartą įspėjo, kad susitarimas gali sukurti nesąžiningos konkurencijos sąlygas.

„Negalime sutikti su situacija, kai Europos ūkininkai privalo laikytis aukščiausių aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės standartų, o į ES įvežami produktai būtų gaminami pagal žemesnius reikalavimus“, – teigiama viename iš organizacijos pareiškimų.

Panašios pozicijos laikosi ir nacionalinės ūkininkų organizacijos. Pavyzdžiui, Prancūzijos žemdirbių atstovai yra nurodę, kad „ES neturi aukoti savo ūkių vardan geopolitinių ambicijų“, jei tai reiškia papildomą spaudimą pajamoms ir gamybos tęstinumui.

Europos Komisija 2025 m. rugsėjo 3 d. pateikė sprendimų projektus dėl dviejų lygiagrečių instrumentų – Partnerystės susitarimo ir laikinojo prekybos susitarimo. Pastarasis galėtų būti taikomas laikinai, kol vyktų ratifikavimo procesas nacionaliniuose parlamentuose, o vėliau būtų pakeistas pilnai ratifikuotu partnerystės susitarimu. Ilgainiui ES–MERCOSUR susitarimas numatytų muitų panaikinimą apie 91 proc. prekių.

Įdomu tai, kad net pačios MERCOSUR šalių žemdirbių organizacijos, nors ir palaikančios sutartį, kritikuoja kai kurias jos nuostatas – ypač dėl griežtesnių aplinkosauginių, pesticidų naudojimo ir gyvūnų gerovės reikalavimų, prie kurių ūkininkai regione dar nėra įpratę.

Ką tai reiškia Lietuvai ir ES ūkiams?

Lietuvos ir kitų ES valstybių ūkininkams ES–MERCOSUR sutartis pirmiausia reiškia potencialiai didesnę konkurenciją jautriuose sektoriuose, ypač mėsos ir cukraus gamyboje. Nors Lietuva tiesiogiai nekonkuruoja su Pietų Amerika dėl tropinių produktų, didesnis pigesnės produkcijos srautas į bendrą ES rinką gali daryti netiesioginį spaudimą kainoms ir paramos politikai. Kita vertus, perdirbimo ir logistikos sektoriai galėtų matyti ir naujų galimybių, jei sutartis paskatintų prekybos srautus.

„Agrobitė“ primena, kad LR Žemės ūkio ministerija neprieštaravo ES-Mercosur sutarčiai ir savo poziciją pateikė Europos reikalų komitetui.

Jeigu ratifikavimo procesas užsitęstų arba susidurtų su politiniu pasipriešinimu ES viduje, MERCOSUR šalys rizikuotų prarasti dalį planuotų investicijų ir eksporto augimo. Tuo pat metu ES ūkininkų nepasitenkinimas greičiausiai nemažėtų – protestai Briuselyje rodo, kad prekybos liberalizavimas be aiškių apsaugos mechanizmų gali tapti rimtu politiniu iššūkiu. Todėl ES–MERCOSUR sutarties likimas taps testu, ar Europos Sąjunga sugeba suderinti atvirą prekybą, ūkininkų interesus ir aukštus standartus viename politiniame sprendime.