Pusė milijono tonų dar prieš sutartį: Argentinos saulėgrąžos jau spaudžia ES ūkininkus į kampą

Į Europos uostus jau plaukia pirmieji dideli saulėgrąžų kroviniai iš Argentinos, nors Europos Sąjungos ir „Mercosur“ laisvosios prekybos susitarimas dar nėra ratifikuotas. Prekybos srautai pradėjo judėti anksčiau nei tikėtasi ir tai kelia nerimą kai kurių ES šalių ūkininkams, kurie baiminasi dar didesnio spaudimo kainoms ir rinkai.

Pirmieji signalai apie importo bangą pasirodė Bulgarijoje, kur, oficialiais duomenimis, į šalies uostus jau nukreipti šeši laivai su maždaug 200 tūkst. tonų Argentinos saulėgrąžų. Be to, dar vienas 40 tūkst. tonų krovinį gabenantis laivas turėjo atvykti kovo pradžioje, o iš viso į Bulgariją planuojama atplukdyti apie 400 tūkst. tonų šios žaliavos.

Vertinant visą regioną, į Europos Sąjungą artimiausiais mėnesiais gali būti atgabenta apie 500 tūkst. tonų Argentinos saulėgrąžų. Tai reikšmingas kiekis, ypač atskiroms valstybėms: Bulgarijoje tokio masto importas prilygtų maždaug 26–27 proc. viso šalies metinio saulėgrąžų derliaus, kuris siekia apie 1,5 mln. tonų.

Importas vyksta net ir esant galiojančiam maždaug 10 proc. muitui saulėgrąžų sėkloms, nes šiai produkcijai ES netaikomos apsauginės kvotos, todėl importo kiekiai nėra ribojami. Tuo metu Bulgarijos ūkininkų sandėliuose jau sukaupta apie 600 tūkst. tonų neparduotų saulėgrąžų, o papildomi kroviniai iš Pietų Amerikos dar labiau didina spaudimą vietos rinkai.

Prekybininkai teigia, kad Argentinos saulėgrąžos dažnai kainuoja pigiau nei vietinė produkcija, todėl tampa patrauklios perdirbėjams. Dėl to vietos ūkininkai baiminasi, kad didėjantis importas gali dar labiau sumažinti supirkimo kainas ir apsunkinti realizaciją.

Šie srautai pradėjo judėti dar prieš įsigaliojant ES ir „Mercosur“ prekybos susitarimui, kuris po daugiau kaip 20 metų derybų buvo pasirašytas 2026 m. sausį. Jis turėtų sukurti apie 700 mln. gyventojų apimančią laisvosios prekybos zoną ir palaipsniui panaikinti apie 90 proc. muitų įvairioms prekėms.

Europos Parlamentas blokavo sutarties ratifikavimą, nukreipdamas jį į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Vis dėlto rinkos dalyviai jau dabar ruošiasi galimiems pokyčiams, nes susitarimas ilgainiui gali padidinti žemės ūkio produkcijos importą iš Pietų Amerikos, ypač grūdų, aliejinių augalų ir mėsos segmentuose.

ES ir „Mercosur“ prekyba jau dabar siekia daugiau kaip 111 mlrd. eurų per metus, iš kurių apie 56 mlrd. eurų sudaro importas iš Pietų Amerikos šalių, daugiausia žemės ūkio produktų ir žaliavų.

Taigi dar neįsigaliojus susitarimui realūs prekybos srautai jau keičia rinkos balansą, o ūkininkai kai kuriose ES valstybėse susiduria su situacija, kai papildomi šimtai tūkstančių tonų importo gali smarkiai paveikti kainas ir realizacijos galimybes.

Tuo metu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitarimą vertina pozityviai. Prezidentas Gitanas Nausėda ES susitarimus su Mercosur ir Indija pavadino „labai gerais sprendimais“.

„Labai svarbu kalbėti apie laisvos prekybos režimų plėtrą, plėsti sąrašą šalių, su kuriomis ES turi laisvos prekybos susitarimus“, – Europos Vadovų Tarybos susitikime Belgijoje žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Nausėda.