Kas iš tikrųjų uždegė žalią šviesą ES-Mercosur sutarčiai: kodėl ŽŪM neprieštaravo?

Lietuvai pritarus ES–Mercosur prekybos susitarimui, o šią sutartį sausio 17 d. patvirtinus Asunsjone (Paragvajus), netyla diskusijos, kodėl politikai nusprendė aukoti žemės ūkį. Sutartį lydėjo ūkininkų protestai visoje Europoje, žemės ūkio sektoriaus atstovai taip pat įspėjo apie galimas grėsmes vietos gamybai. Tad kas galiausiai uždegė žalią šviesą šiai prieštaringai vertinamai sutarčiai mūsų šalyje? „Agrobitės“ kalbinti politikai ir žemdirbių organizacijų atstovai sutaria dėl vieno – galutinę poziciją patvirtino Vyriausybė. Nors sprendimo priėmimo grandinėje minimas ir Europos reikalų komiteto bei Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vaidmuo.

Politinė Vyriausybės (ne)branda

Seimo narys Kęstutis Mažeika pritarimą sutarčiai vertina kritiškai ir sako, kad jis kelia rimtą nerimą žemdirbių bendruomenei. Pasak parlamentaro, Seimo Kaimo reikalų komitetas šį klausimą svarstė du kartus ir aiškiai pasisakė prieš susitarimą, nurodydamas argumentus ir galimas grėsmes ūkininkams. Jo teigimu, tai kad į komiteto argumentus neatsižvelgta, parodo tam tikrą Vyriausybės „politinę brandą“.

„Vyriausybė neatsižvelgė ir vienašališkai priėmė sprendimą. Priimami politiniai sprendimai be kompetentingų institucijų, kurios yra įsigilinusios į situaciją, ir yra tos srities ekspertai, ir šiuo atveju jų nuomonės nepaisymas rodo, kad sprendimai priimami politiškai, neįvertinant galimų pasekmių. Tai liūdina“, – sako parlamentaras.

„Vyriausybė. Ji priėmė paskutinį sprendimą“, – kolegai antrina ir Seimo narys Kazys Starkevičius. Tiesa, jis atkreipia dėmesį į tai, kad vieningos pozicijos nebuvo ir pačioje žemdirbių bendruomenėje. „Pieno sektorius sutartį palaiko, o mėsos – ne“, – sako jis.

Buvęs Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovas Aušrys Macijauskas taip pat mano, kad galutinė atsakomybė pirmiausia tenka Vyriausybei.

„Nesu išsamiai įsigilinęs į sprendimo priėmimo grandinę, bet, manyčiau, kad galutinį sprendimą vis tiek priėmė Vyriausybė, nes tai jos kompetencija. Vargu ar viena ŽŪM turėtų lemiamą žodį, bet, matyt, nebuvo prieštaravimo ir iš jos pusės“, – teigia A. Macijauskas.

Ar paskutinį palaiminimą sutarčiai suteikė ŽŪM?

Į klausimą, ar ne pati ŽŪM suteikė paskutinį „palaiminimą“ sutarčiai, K. Mažeika atsako, kad sprendimą priėmė Vyriausybė, tačiau ministerija taip pat yra jos sudedamoji dalis.

„Sprendimą priėmė Vyriausybė, bet, be abejo, ministerija yra Vyriausybės dalis. Visgi pirminėse diskusijose ir iš ministro komunikacijos buvo siunčiama žinutė, kad ši sutartis kelia grėsmę. Bet Vyriausybė į tai neatsižvelgė“, – sako parlamentaras ir priduria, kad nors ir būtų galima aiškintis detales – kas balsavo ar nedalyvavo posėdyje – esminė problema išlieka ta pati: Vyriausybės pozicija buvo priešinga Seimo Kaimo reikalų komiteto ir didžiosios dalies žemdirbių bendruomenės vertinimui.

Seimo narys K. Starkevičius į klausimą apie ŽŪM vaidmenį taip pat atsako trumpai: „Atsakomybė tenka Vyriausybei“.

Europos reikalų komiteto įtaka

„Žalią šviesą uždegė Europos reikalų komitetas, kuris davė žemės ūkio ministrui nurodymus ir jis palaikė sutartį“, – teigia Seimo narys, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Bronis Ropė.

Visgi jis tvirtina, kad situacija, palyginus su pirminėmis diskusijomis, esą pasikeitė – atsirado sustiprinti apsaugos mechanizmai ir kompensaciniai instrumentai.

„Nustatytas apsaugos mechanizmas ir jis sustiprintas. Krentant kainoms įsijungs apsaugos mechanizmai ir dar papildomai skirta 4,6 mlrd. Eur kompensacijoms“, – nurodo B. Ropė.

Pasak jo, daliai sektorių, pavyzdžiui, pramonei, susitarimas gali būti naudingas, tačiau jautriausios žemės ūkio sritys – pavyzdžiui, jautienos ar bitininkystės sektoriai – gali patirti nuostolių, todėl turi būti numatyti kompensavimo sprendimai.

„Žemdirbiai tikrai nukentės. Tik vienos sritys daugiau, kitos mažiau“, – apibendrina B. Ropė.

Kainų spaudimas ir neaiškūs saugikliai

„Šiuo atveju tai Vyriausybės sprendimas. Žemės ūkis yra tik viena iš dedamųjų. Į tai įeina ir daugiau sektorių, tarkim, Užsienio reikalų ministerija, kuri galbūt vertino geopolitinę situaciją. Visa tai galėjo turėti įtakos“, – teigia LGAA vadovas Audrius Vanagas ir priduria, kad žemės ūkio sektorius susidurs su kainų spaudimu: „Pasirašius ES–Mercosur sutartį žemės ūkis patirs itin didelį spaudimą iš Pietų Amerikos importuojamai produkcijai. Tai mažesnę perkamąją galią turintis regionas negu ES. Pati ES žada įvesti papildomų „žalių“ mokesčių. Todėl senajame žemyne gaminamos produkcijos savikaina gali tik augti, o į rinką patekus, ko gero, pigesnei Pietų Amerikos produkcijai, spaudimas tik didės“.

Nors apsaugos mechanizmai numatyti, A. Vanago teigimu, kol kas nėra aišku, ar jie realiai veiks, be to, jei gaminamos produkcijos kaina kris, bet nepasieks kompensacinės ribos, pelnas kasmet vis tiek bus prarandamas.

„Neatsakytų klausimų yra, todėl nuogąstavimai pagrįsti. Matome, kad žemės ūkis nėra visiškai apsaugotas“, – užbaigia LGAA vadovas.

„Agrobitė“ primena, kad 2025 m. lapkritį Andriaus Palionio vadovaujama LR Žemės ūkio ministerija neprieštaravo ES-Mercosur susitarimui, todėl Europos reikalų komitetui pateikė palankią pažymą dėl jo. Šiek tiek anksčiau LR Užsienio reikalų ministerija „Agrobitei“ patvirtino, kad ES-Mercosur sutarčiai Lietuva iš esmės pritaria.

Vėliau absoliučiai didžioji dalis Lietuvos ūkininkų organizacijų patvirtino, kad Žemės ūkio ministerijai nėra davusios pritarimo ES ir „Mercosur“ susitarimui. Jis esą pasiektas be žemdirbių sutikimo, nors ŽŪM tikino, kad „Žemės ūkio ministerija poziciją dėl ES–Mercosur formavo glaudžiai bendradarbiaudama su socialiniais partneriais“.