Žemuogių stiklinaitė – 5 eurai, puslitris voveraičių – 10 eurų: Panevėžio turguje kainos dar kandžiojasi

Panevėžio centriniame turguje jau galima rasti pirmųjų žemuogių ir voveraičių, tačiau jų kainos dalį pirkėjų verčia kilstelėti antakius. Kol vieni stebisi, kad už mažą stiklinaitę uogų tenka mokėti 5 eurus, prekeiviai atkerta – dar ne sezonas, o šias gėrybes rasti ir surinkti nėra taip paprasta.

Kainą diktuoja gėrybių kiekis

Šalies turguose pasirodžiusios pirmosios žemuogės ir voveraitės kol kas pirkėjų antplūdžio nekelia – ir kainos „kandžiojasi“, ir šios gėrybės dar retos viešnios ant prekystalių. Prekeiviai kaip susitarę sako: dar ne sezonas, todėl norintiems pigesnių uogų ir grybų teks šiek tiek palaukti.

Panevėžio centriniame turguje žemuogėmis prekiaujančius žmones kol kas galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. O įsigyti voveraičių siūlė vos viena prekeivė.

„Kol kas – ne sezonas“, – sakė vos puslitrį gana smulkių voveraičių ir kelis indelius žemuogių ant prekystalio pasistačiusi ponia Andžela.

Šias gėrybes, pasak moters, Raguvėlės apylinkėse, Libragalio kaimo pievose ir pamiškėje, pririnko dukros krikštatėvis. Už 200 gramų stiklinaitę raudonskruosčių žemuogių ji prašo 5 eurų. Paprasta aritmetika – litras kainuotų apie 20 eurų. Ten pat buvo pririnkta ir voveraičių – už pusę litro grybų prašoma 10 eurų.

Panevėžyje – pigiau nei sostinėje

Palyginus kainas Panevėžio turguje su Vilniaus turgavietėse vyraujančiomis, matyti, kad panevėžiečiai už pirmąsias miško gėrybes prašo mažiau. Sostinėje 200 gramų stiklinaitė žemuogių šiuo metu kainuoja nuo 8 iki 9 eurų, o už 400 gramų voveraičių prašoma apie 10 eurų.

„Žinoma, kai ne sezonas, tai ir kaina aukštesnė. Kita vertus, dabartine kaina piktinasi tik norintys nusipirkti – jie neįvertina, kiek įdedama pastangų. Pavyzdžiui, žemuogių neprisirinksi tiek, kiek kitų uogų. Jos – ypatingos uogos. O ir ant asfalto jos neauga – reikia ne tik žinoti vietas, kur jos auga, tačiau ir iki jų nuvykti“, – svarstė turgaus prekeivė Andžela.

Draudimas rinkti mažas voveraites atšauktas

Suabejojus, ar galima rinkti dar labai mažus grybus, abejones išsklaidė Panevėžio centrinio turgaus direktorė Asta Pačekajūtė.

„Tikrai galima. Tiksliau – nuo 2016-ųjų liepos pabaigos tuometinio aplinkos ministro pasirašytu įsakymu draudimas rinkti voveraites, kurių kepurėlės skersmuo mažesnis negu 1 centimetras, buvo panaikintas. Toks sprendimas buvo priimtas įvertinus, jog mažų grybų kiekis nėra didelis ir neigiamo poveikio grybų ištekliams nedaro“, – sakė direktorė.

Nors šis draudimas panaikintas, grybavimo tvarka nepalikta savieigai.

„Ir toliau grybaujant draudžiama ardyti miško paklotę, grybienas, samanų ar kerpių dangas, niokoti senus, nevalgomus ir kitus nerenkamus grybus. Be to, grybas turi būti lėtai ir atsargiai išraunamas arba jo kotas nupjaunamas prie pat žemės“, – pabrėžė A. Pačekajūtė.

Žemuoges rinko šešias valandas

Kita prisistatyti nepanorusi pačios rinktomis žemuogėmis prekiaujanti moteris tikino, kad uogos kol kas dar nėra labai prinokusios, tačiau žydi gausiai. Todėl, anot jos, po savaitės ar dviejų galima tikėtis didesnio derliaus.

„Žemuogėms reikia ne tik lietaus, kad gautų drėgmės, tačiau ir saulės, kad prinoktų ir būtų skanios. Manau, kad Joninėms ar kiek vėliau jų bus daugiau. O kai kiekis bus didesnis, tai ir kaina bus žemesnė“, – sakė prekeivė.

Daug iškalbingesnė buvo apie pusantro litro žemuogių išvakarėse Žaliojoje girioje pririnkusi panevėžietė Regina.

Už stiklinaitę žemuogių taip pat 5 eurų prašanti moteris teigė, kad šias gėrybes rinko net šešias valandas.

Į girią – pėsčiomis

„Žinoma, kol kas brangu. Tačiau žemuogės yra smulkios uogos, reikia ne tik kantrybės, bet ir laiko, kad jų pakankamai prisirinktum“, – šypsojosi Regina.

Moteris pridūrė, kad net ir pardavus surinktą uogų kiekį po 5 eurus už stiklinaitę turtų nesusikrausi.

„Ir prekybos vieta kainuoja, ir į mišką reikia nuvažiuoti. Tačiau man tai – malonumas: esu gamtos vaikas, o į mišką vykstu pėsčiomis – tik iki Piniavos autobusu nuvažiuoju, o toliau per laukus ir pievas į Žaliąją“, – pasakojo panevėžietė.

Pasak Reginos, gamtoje, ypač miške, ji atsigauna, todėl jai nereikia nei Palangos, nei jūros.

Moteris pastebėjo ir dar vieną įdomų dalyką – žemuogių uogienojus ir pačias uogas itin mėgsta jauniklius atsivedusios stirnos.

„Jos, jei tik aptinka žemuogių plantacijas, jas šluote nušluoja. Galbūt jauniklius maitinančių gražuolių organizmui kažkokių medžiagų trūksta“, – svarstė moteris.

Ji taip pat patarė uogas rinkti prieš lietų, kai nėra rasos.

Voveraitėms reikia kitokio miško

Paklausta, ar Žaliojoje girioje galima prisirinkti ir voveraičių, Regina kartu su kitomis šalia prekiavusiomis moterimis papurtė galvą.

„Žalioji – ne tas miškas. Geltonosios mėgsta sausesnes vietas – jaunus pušynus, kurių paklotą sudaro samanos. Daugiausia grybų dygsta ne per daug drėgnuose spygliuočių miškuose, ypač eglynuose ar jaunuose pušynuose. Drėgnuose miškuose voveraičių daug mažiau“, – žiniomis dalijosi Regina.

Vis dėlto moteris pasidžiaugė, kad rinkdama žemuoges rado ir pirmąjį savo šio sezono laimikį – sveiką jauną raudonviršį, kurį su malonumu suvalgė vakarienei.

Tad vertinantiems žemuoges ir voveraites kol kas belieka apsišarvuoti kantrybe. Šių miško gėrybių sezonas tik įsibėgėja, todėl nuo gausos lūžtančių prekystalių artimiausiomis dienomis dar nereikėtų tikėtis.