Fotografas iš Krekenavos Algimantas Lūža prieš keletą dienų socialiniuose tinkluose pasidalijo užburiančiais kadrais, kuriuose – stumbrų banda žiemos kraštovaizdyje. Komentatoriai gyrė vyro užfiksuotas akimirkas ir džiaugėsi tokia gyvūnų banda laisvėje. JP nusprendė pasidomėti, kiek gi šiuo metu stumbrų yra laisvėje bei kaip sekasi vykdyti stumbrų perkėlimo į Dzūkiją projektą.

Pašilių stumbryną administruoja Valstybinės miškų urėdijos Panevėžio teritorinis padalinys. Padalinio vadovas Giedrius Bronušas atviravo, jog pasakyti, kiek šiuo metu stumbrų gyvena laisvėje – negali. Tačiau Pašilių stumbryne dabar yra 31 gyventojas.

„Stumbryno gyvūnai buvo ir liko mūsų nuosavybe. Tai – ekspozicija žmonėms pasigėrėti. Mūsų stumbryno gyventojų paleisti ar pervežti negalima, nes jie – per daug prastos būklės. Todėl juos saugome pas mus. Aptvare žvėrys intensyviai dauginasi, todėl vyksta kraujomaiša. Būtent dėl prasto kraujo jie netinkami gyventi laisvėje“, – paaiškino vyras.

G. Bronušas teigė, jog Pašilių stumbrynas yra jau dešimtmetį besitęsiančio stumbrų perkėlimo iš Aukštaitijos į Dzūkiją projekto partneris.

„Dalyvaujame programoje, todėl nuo rudens atidarėme stumbrų gaudyklę, kuri įrengta aptvaro gale. Kol kas nepavyko pagauti nė vieno stumbro. Matome, kad prie gaudyklės nuolat sukasi gyvūnai, randame jų pėdsakų. Tačiau pašarais nesusivilioja. Tikėtina, kad pavyks pagauti pavasarį, kuomet po žiemos jau ima trūkti maisto atsargų“, – dėstė jis.

Padalinio vadovas atskleidė, jei pavyktų pagauti gyvūną, jis keliautų į naująjį stumbryną prie Varėnos. Jis – dvigubai didesnis už mūsų vietinį stumbryną.

„Ten suleisti stumbrai per metus suformuoja savo bandą, kurią įprastai sudaro 5–7 individai. Tada vartai atidaromi ir banda gali išeiti į laukinę gamtą“, – sakė specialistas.