ŽŪM ramina ūkininkus, kad jie pinigus atgaus... vėliau

Kilus didžiuliam ūkininkų pasipiktinimui, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014-2022 m. programos priemonėje „Investicijos į žemės ūkio valdas“ nebeliko lėšų, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ramina žemdirbius, kad jų projektai sulauks finansavimo 2026 m. pradžioje iš Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (Strateginio plano) lėšų.

Tiesa, tai mažai guodžia ūkininkus, kuriems už įgyvendintus įsipareigojimus su tiekėjais ir rangovais reikia atsiskaityti jau dabar, priešingu atveju dalis jų skaičiuos arba netesybas, arba delspinigius.

Nieko neįvyko?

Penktadienį ŽŪM išplatino pranešimą, kuris sudaro įspūdį, tarsi nieko blogo neįvyko. „Kad nė vienas projektas neliktų nebaigtas, Europos Komisija (EK) leidžia dalį KPP investicinių projektų baigti pasinaudojant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (Strateginis planas) lėšomis, – teigiama ŽŪM pranešime. – Viena labiausiai finansuotų KPP priemonių ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ padėjo investuoti į žemės ūkio valdų modernizavimą tūkstančiams Lietuvos ūkių“.  

Per 2014–2025 m. laikotarpį pagal šią priemonę esą patvirtinti 7326 projektai, kuriems skirta 743 mln. eurų paramos.

„KPP lėšos paramos gavėjams pagal priemonę turi būti išmokėtos iki 2025 m. gruodžio 31 d. Po šios datos jokie mokėjimai iš KPP nebegalimi“, – teigia ŽŪM, nutylėdama faktą, kad lėšos ūkininkams, kurie pateikia mokėjimo prašymus, turi būti pervestos per 30 dienų. Vien todėl, tikėtina, NMA specialistai pradėjo atakuoti ūkininkus skambučiais ir žinutėmis, kad pastarieji rašytų prašymus, jog projektai būtų finansuojami ne iš KPP, o iš Strateginio plano fondo lėšų.

Nors valstybė prisiėmė įsipareigojimus prieš ūkininkus, kviesdama juos dalyvauti projektuose, pati valdžia savo įsipareigojimų nesilaiko ir siūlo žemdirbiams lėšų išmokėjimą po Naujųjų metų.

„Siekdama užtikrinti sklandų projektų užbaigimą ir atliepti paramos gavėjų lūkesčius, EK sudarė galimybę nuo 2026 m. sausio 1 d. tęsti likusių mokėjimų vykdymą pasinaudojant Strateginio plano lėšomis. Strateginio plano keitimas, kuris leis tęsti KPP projektų finansavimą, jau derinamas su EK“, – teigia ŽŪM.

Teisindamasi ŽŪM pirštais baksnoja į žemdirbius

Kartu ministerija mėgina teisintis, kas lėmė projektų įgyvendinimo terminų korekcijas.

„(...) Ūkininkai ir jų atstovai ne kartą išreiškė lūkestį, kad Lietuvai skirtos ES lėšos būtų panaudotos efektyviai ir nė vienas euras neliktų nepanaudotas. Atsižvelgdama į tai, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) 2024–2025 m. organizavo net 4 papildomus kvietimus pagal šią KPP priemonę. Džiugu, kad supaprastintos paramos sąlygos sulaukė didelio pareiškėjų susidomėjimo“, – tikina ŽŪM.

KPP projektų įgyvendinimui skirtas laikas esą baigėsi, o pareiškėjai buvo įsipareigoję pateikti galutinius mokėjimo prašymus iki 2025 m. birželio 30 d. Tačiau ŽŪM, išgirdusi ūkininkų ir asociacijų prašymus dėl patiriamų sunkumų: statybos leidimų gavimo, užtrukusių darbų, kredito gavimo, leido nukelti galutinio mokėjimo terminą iki 2025 m. rugsėjo 30 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) duomenimis, šia galimybe pasinaudojo net 270 paramos gavėjų, kurių įgyvendinamų projektų bendra paramos suma siekė beveik 125,8 mln. Eur.

„Net ir šis terminas kai kuriems projektams buvo per ankstyvas, todėl ŽŪM, dar kartą įvertinusi asociacijų prašymus, suteikė papildomą laiką projektams, kuriuose numatyti statybos darbai. Šia galimybe pasinaudojo 25 paramos gavėjai (jiems likusi išmokėti paramos suma siekė 11,3 mln. Eur). Dauguma šių projektų susiję su gyvulininkystės plėtra, kuri visada buvo prioritetinė žemės ūkio šaka, – rašoma ŽŪM pranešime. – Svarbu pabrėžti, kad jei ŽŪM nebūtų suteikusi galimybės vėluojantiems projektų vykdytojams nukelti terminų, NMA duomenimis, keli šimtai ūkių būtų likę su neįgyvendintais projektais, o nepanaudotos lėšos būtų grąžintos Europos Komisijai“.

Kas iš tiesų turėtų atsakyti dėl šio skandalo?

Iš šių ŽŪM teiginių darosi aišku, kad esą ne valdžios, o ūkininkų prašymais terminai vis buvo nukeliami, nors su „Agrobite“ susisiekę ūkininkai aiškino, kad jie planavo visus savo darbus ir veiksmus, tikėdamiesi, kad lėšos už įgyvendintus projektus juos pasieks laiku.

Tačiau paaiškėjo, kad pinigų nebeliko. Kalbama, kad projektams įgyvendinti trūksta maždaug 20 mln. eurų.

Baigdama savo pranešimą, ŽŪM priduria, kad „paramos gavėjams, kurių mokėjimo prašymų apmokėjimui KPP lėšų neužteks, NMA perves lėšas kitų metų pirmąjį ketvirtį. Kol kas tikslią lėšų išmokėjimo datą pasakyti sunku, tačiau ŽŪM deda visas pastangas, kad jos pasiektų paramos gavėjus kuo greičiau“, – teigia ŽŪM.

„Kai mus kaltina, kad mes nemokame planuotis, todėl nesusitvarkome su verslu, tai čia klasikinis pavyzdys, kaip viskas vyksta atvirkščiai. Tu planuojiesi, pasirašai sutartis su rangovais, statai ant kortos savo reputaciją ir, galiausiai, lieki apgautas pačios valdžios“, – „Agrobitei“ pasakojo vienas dėl šio skandalo nukentėjusių žemdirbių.

Kai kurie ūkininkai siūlo pačiai ŽŪM kreiptis į Finansų ministeriją, kad ši įpareigotų finansų instituciją ILTE skirti žemdirbiams beprocentes paskolas iš laikomų maždaug 150 mln. eurų, kurie šiame banke guli neinvestuoti niekur. 20 mln. eurų suma esą nėra tokia reikšminga valstybei, bet itin svarbi ūkininkų ir pačios valstybės reputacijai išsaugoti.

Taip pat kol kas nėra atsakyta, kas konkrečiai buvo atsakingas už 20 mln. neapsižiūrėjimą ir „Agrobitė“ kreipėsi į ŽŪM, siekiant kad būtų gauti visi atsakymai – kokie asmenys yra įsivėlę į šį skandalą.