Paskelbtos naujos ex situ miško genetinių išteklių išsaugojimo gairės
Miško genetinių išteklių išsaugojimas dažniausiai siejamas su vertingų medynų apsauga jų natūraliose augavietėse (in situ). Tačiau ne mažiau svarbus ir ex situ išsaugojimas – genetinės medžiagos ar vertingų populiacijų išsaugojimas už jų natūralių augaviečių ribų. Tai gali būti sėklinės plantacijos, klonų rinkiniai, bandomieji želdiniai, sėklų saugyklos ar kitos priemonės, leidžiančios išsaugoti vertingą genetinę medžiagą ir užtikrinti jos panaudojimą ateityje.
Europos miško genetinių išteklių programa (EUFORGEN) paskelbė naują metodinį leidinį „Dynamic and static ex situ conservation: minimum requirements, data standards and indicators for monitoring“, kuriame pirmą kartą Europos mastu nustatyti bendri ex situ miško genetinių išteklių išsaugojimo principai, minimalūs reikalavimai, duomenų standartai ir stebėsenos rodikliai. Leidinys skirtas padėti Europos šalims taikyti vieningą požiūrį į miško genetinių išteklių išsaugojimą už natūralių populiacijų ribų bei užtikrinti geresnį skirtingų valstybių veiklos suderinamumą.
Naujajame leidinyje pabrėžiama, kad nors miško genetinių išteklių išsaugojimas natūraliose augavietėse (in situ) išlieka pagrindiniu prioritetu, klimato kaita, miškų gaisrai, ligos, kenkėjai ir kiti aplinkos pokyčiai didina riziką prarasti vertingą genetinę įvairovę. Todėl ex situ išsaugojimas tampa svarbia papildoma priemone, leidžiančia išsaugoti genetinius išteklius ateities kartoms.
Standartuose daugiausia dėmesio skiriama genetinės įvairovės išsaugojimui. Pabrėžiama, kad svarbu ne sukaupti kuo daugiau individų, o išsaugoti kuo platesnę populiacijos genetinę įvairovę, todėl dauginamoji medžiaga turi būti renkama iš pakankamo skaičiaus tarpusavyje negiminingų medžių. Taip pat akcentuojama ilgalaikė ex situ objektų priežiūra ir stebėsena, nuoseklus duomenų apie jų kilmę bei būklę kaupimas ir skirtingų išsaugojimo metodų taikymas – nuo sėklinių plantacijų ir klonų rinkinių iki sėklų saugyklų. Naujosiose gairėse pabrėžiama, kad ex situ priemonės nepakeičia genetinių draustinių bei kitų in situ apsaugos formų, bet jas papildo ir padeda sumažinti vertingų miško genetinių išteklių praradimo riziką.
Nors bendri Europos standartai paskelbti tik dabar, Lietuvoje ex situ miško genetinių išteklių išsaugojimo priemonės taikomos jau ne vieną dešimtmetį. Šalyje įveistos 175 sėklinės plantacijos, 21 klonų rinkinys ir 110 miško medžių palikuonių bandomųjų želdinių, kuriuose saugoma vertinga skirtingų medžių rūšių genetinė medžiaga. Be to, Valstybinės miškų tarnybos sėklų saugykloje ilgalaikiam saugojimui sukaupti 1 878 miško medžių sėklų pavyzdžiai, o skystame azote užšaldytas 41 paprastojo uosio sėklų pavyzdys. Lietuvoje vertingos genetinės kilmės populiacijos taip pat iškeliamos už genetinių draustinių ribų, taip sumažinant riziką prarasti genetinius išteklius dėl ligų, kenkėjų, stichinių nelaimių ar klimato kaitos poveikio. Šios priemonės užtikrina vertingų genotipų išsaugojimą bei jų panaudojimą miškų atkūrimui, selekcijai ir moksliniams tyrimams.
Naujieji EUFORGEN standartai patvirtina, kad Lietuvoje jau daugelį metų taikomos ex situ priemonės atitinka bendrą Europos kryptį. Vieningi reikalavimai ir duomenų standartai ateityje sudarys geresnes sąlygas keistis informacija tarp šalių, vertinti išsaugojimo priemonių efektyvumą ir dar nuosekliau saugoti Europos miškų genetinę įvairovę.
